Boksas

Įvyko LBF konferencija. Foto galerija

Sausio 27 d. (penktadienį) 10 val. Kaune adresu: Aukštaičių g. 78 (Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo vidurinės mokyklos aktų salėje), įvyko Lietuvos bokso federacijos eilinė ataskaitinė – konferencija.

Renginio metu už nuopelnus sportui buvo apdovanoti treneris Jurijus Kolyčevas ir jo auklėtinis, pasaulio bokso čempionato bronzos medalio laimėtojas – Egidijus Kavaliauskas. Taip pat treneriai Vincas Murauskas, Viktoras Grinevičius, Eugenijus Vaitkus, Vladimiras Bajevas, pagerbtas sparčiai karjeros laiptais kylantis teisėjas Kęstutis Bagdonavičius.

Konferencijoje sekančiai kadencijai išrinkti: prezidentu – Darius Šaluga, generaliniu sekretoriumi – Antanas Arėška, viceprezidentu – Saulius Simė, viceprezidentu – Kęstutis Kišonas, viceprezidentu – Paulius Zabielskas, trenerių tarybos pirmininku – Stanislavas Mižigurskis, teisėjų kolegijos pirmininku – Anatolijus Kriukovas, sporto klubų atstovu – Edvardas Kutujevas, atstovu viešiesiems ryšiams – Saulius Bagdonas.

Tie, kas laukė kardinalių pakitimų LBF valdyboje (tokių, tikiu buvo dauguma), jų – sulaukė. Prieš tai aštuonerius metus ne itin sėkmingai LBF vadovavusį prezidentą Rimantą Rutkauską pakeitė vilnietis Darius Šaluga.

Verslininkas toli gražu nėra svetimas bokso sporto šakai. Eilę metų sėkmingai dalyvauja Vilniaus bokso federacijos veikloje, jo indėlis organizuojant tarptautinius Dano Pozniako vardo bokso turnyrus – neįkainojamas.

Naujosios valdybos laukia ilgas ir sunkus darbas, su kuriuo, net neabejoju, jie puikiai susidoros. Lietuvos bokso renesansas neįvyks akimirksniu, tam prireiks gana daug laiko. Nuoširdžiai tikiu, kad apie šios komandos laimėjimus dar išgirsime, juolab, kad ir pačiam bus didžiulė garbė prie to prisidėti.

Boksas

„Kaunas Strikers” klubo debiutas Daugpilyje

Sausio 27-28 dienomis, Daugpilyje (Latvija) vyko bokso turnyras „BJSS Atklatas sacensibas boksa”. Jame pirmą kartą oficialiai dalyvavo „Kaunas Strikers” komanda, kurią sudarė keturi sportininkai ir du treneriai.

Pirmasis į ringą kopė jauniausias – 12-metis Markas Dubinskas (tr. V. Binkis, T. Vosylius). Varžovas jam teko ne iš lengvųjų, Baltarusijos kovotojai visada pasižymi aukštu sportinio pasirengimo lygiu. Markui tai buvo antroji kova, prasidedančioje bokso karjeroje. Jis tiksliai klausė trenerių nurodymų ir nors pergalės iškovoti nepavyko, tačiau džiaugiamės gauta patirtimi.

Antroji, stojusi į kovą klubo narė – Karolina Barauskaitė (tr. V. Binkis, T. Vosylius). Neseniai boksu pradėjusi užsiiminėti mergina drąsiai lipo į ringą, kur susitiko su jau nemažai patirties turinčia boksininke iš Vilniaus. Sensacijos sukurti nepavyko, tačiau merginos drąsa ir noras boksuotis džiugina.

Lukas Lukošiūnas (tr. R. Kulikauskas, T. Vosylius) besitreniruojantis Marijampolėje, sporto klube „Remeris”, stojo į kovą prieš 7 kilogramais sunkesnį Latvijos boksininką. Greitis  buvo jo pranašumas, tačiau to neužteko. Lygioje kovoje, teisėjų sprendimu Lukas pralaimėjo. Galime paminėti, jog „Remeriečio” bazinis sportas Muaythai – sėkmės jam Baltijos Muaythai čempionate Vasario 4-5 dienomis!

Paskutinysis mūsų komandoje į ringą kopė Domininkas Selenkovas (tr. V. Sinkevičius, V. Binkis, T. Vosylius). Domininkas šiame sezone labai aktyvus kovotojas, nepraleidžiantis jo amžiaus grupės turnyrų. Dar prasidėjus kovai tapo aišku kas laimės – Domininkas tiksliais smūgiais tiesiog apipylė savo varžovą. Kovos metu teisėjas buvo priverstas gelbėti priešininką ir skaičiuoti jam nokdauną. Pasibaigus dvikovos laikui, teisėjams neliko nieko kito kaip tik paskelbti D. Selenkovą nugalėtoju.

„Kaunas Strikers” nesiilsi, jau Vasario 5-ąją šio klubo kovotojus galėsite išvysti profesionalaus bokso turnyre „Challenge Kaunas Strikers 2012 (vol. 1)”. Vyksiančiame sporto klube „Dainralfas” (Rietavo g. 11, Kaunas).

Boksas

Barmenas meta iššūkį: nokautuosi – gausi 300 litų

Septyniolika metų barmenu dirbantis kaunietis Vytautas Binkis siūlo netipišką būdą užsidirbti: jis sumokės tam, kuris jį nokautuos bokso ringe. Kaunietis pasiryžęs boksuotis su trimis varžovais iš eilės.

Viename Kauno restorane barmenu dirbantis 35-erių V.Binkis šypsosi: „Aš neturiu tikslo nokautuoti kitą. Varžovai turi nokautuoti mane. Ir dar galės uždirbti.“

Vytautas pasirengęs stoti į ringą ir šešis raundus, trunkančius po dvi minutes, atlaikyti trijų skirtingų varžovų atakas. Jei per pirmuosius du raundus jo nenokautuos varžovas, kuris galėtų uždirbti 300 litų, kovos kitas ir galės uždirbti 200.

Jei V.Binkis atsilaikys ir trečiajame bei ketvirtajame raunde, į ringą pakils trečias pilnas jėgų sportininkas, kuris stengsis nokautuoti barmeną ir laimėti 100 litų.

Dabar 87 kilogramus sveriantis Vytautas iki varžybų, kurios vyks sporto klube „Dainralfas“ vasario pradžioje, ketina numesti šešis kilogramus. Jis buvo pasiryžęs rungtis su iki 115 kilogramų svorio varžovais.

V.Binkiui nebuvo svarbu, kas jo varžovai: iššūkį galėtų mesti ir karatė, ir kovos be taisyklių meistras. Vienintelis barmeno reikalavimas – kad varžybos vyktų tik pagal bokso taisykles.

„Noriu populiarinti gilias tradicijas Lietuvoje turintį boksą, – tikino barmenas, primindamas, kad legendinio boksininko Algirdo Šociko laikais būdavo nelengva patekti į Kauno sporto halę. – Noriu priminti Amerikos lietuvius pasaulio čempionus – Šarkį Žukauską ir Juozą Vinčą.“

Iššūkį Vytautui jau metė trys kovotojai: labiausiai patyręs – 22-ejų sporto klubo „Dainralfas“ kovotojas 75 kg svorio Daumantas Barinovas, kovojęs pagal MMA taisykles ir „BUSHIDO Heros“ turnyre.

Lietuvos jaunučių ir jaunių bokso čempionui, sporto mokyklos „Gaja“ sportininkui 70 kg svorio Klaidui Barauskui – 17 metų, dar vienam „Dainralfas“ kovotojui, 84 kg svorio Matui Stebuliauskui – 20 metų. Jis taip pat kovojo K1 varžybose pagal MMA taisykles.

Ar barmenas nebijo varžovų?

„Gerbiu visus, bet baimė – ne tas žodis“, – tikslina V.Binkis.

Jis jau 17 metų dirba barmenu, o boksavosi, su didelėmis pertraukomis, 16 metų.

„Nesu visiškai naujokas bokse“, – prisipažino 185 cm ūgio vyras.

Tačiau universitetą baigęs bei merginas ir vaikinus treniruojantis vyras nesiboksavo ir intensyviai nesitreniravo jau septynerius metus.

„Barmenu dirbu po 16 valandų per parą, tad nėra galimybės“, – prisipažino V.Binkis.

Pasmalsavus, kur sunkiau, – restorane dirbti barmenu ar boksuotis, Vytautas nusijuokė: „Barmenu dirbti sunkiau psichologiškai, fiziškai – daug sunkiau bokso ringe.“

Boksas

Muhammadui Ali sukanka 70 metų. Video galerija

„Kaukis su griausmu, jaunuoli,“ – toks buvo jo šūkis.

Tačiau dabar Muhammadas Ali jau senas, nuvargintas ilgų metų, praleistų ringe, bei kovos su Parkinsono liga. Balsas, kuris drąsiai išrėždavo žodžius „aš geriausias“, jau užtilo ir dabar sugeba tik pašnibždomis išsakyti savo mintis.

 

Vis dėlto, jo veidas vis dar yra vienas iš labiausiai atpažįstamų visame pasaulyje. Galbūt nebe toks dailus, koks buvo geriausiais savo laikais, tačiau pakankamai žavus.

„Argi jis nepanašus į save?“ – retoriškai paklausė vyresnė legendos dukra Maryum Ali. „Veidas juk tas pats. Parkinsono liga jo visiškai nepakeitė.“

Šiandien Ali švenčia 70-tąjį savo jubiliejų, taip duodamas žmonėms, kurie su juo užaugo, dar vieną proga pažvelgti į tuos auksinius metus.

Jis su Parkinsono liga kovojo taip, kaip ir su Joe Frazieriu – neleido nė vienam jo pribaigti. Tačiau paskutiniosios kovos jis laimėti tiesiog nebegali, o po 30 su liga praleistų metų boksininkui jėgos senka vis greičiau.

Dienas su žmona Lonnie labai jaukioje Fynikso bendruomenėje buvęs boksininkas dažniausiai leidžia taip pat: atsikelia iš lovos, nusiprausia po dušu ir pasineria į ilgą poilsį savo fotelyje.

Kartais jis peržiūrinėja senas savo kovas. Kiekvieną kartą jam prisimenant, koks puikus boksininkas buvo, rankos vis dar sujuda, o akys sutrukčioja.

„Visada sakydavau, kad vienintelis žmogus, kuriam labiau patinka stebėti Muhammado kovas už mane, yra jis pats,“ – teigė Lousville‘io radijo ir televizijos laidų vedėjas Johnas Ramsey, kuris buvo artimas Ali draugas daugiau nei 30 metų. „Jo atmintis dar geresnė nei mano ir jis mąsto labai protingai. Be to, jis vis dar turi tą humoro jausmą, kuriuo visuomet garsėjo.“

Nepaisant visko, jis išlieka išdidžiu žmogumi. Jis nesigaili dėl nieko ir nieko dėl savo likimo nekaltina.

Kaip pasakytų bet kuris pasišventęs musulmonų tikėjimo pripažinėjas – tokia Dievo valia.

„Jis šeimai visada sakydavo: ‚Tokias kortas man išdalino, todėl neliūdėkite,‘“ – sakė Maryum Ali. „Jis niekada neapsimetinėjo auka, dėl nieko nesielvartavo.“

Dėl to, kad jis vis dar gyvas po taip seniai diagnozuotos degeneracinės ligos, didžiausi nuopelnai tenka jo puikiai fizinei būklei ir dvasinei stiprybei, kurios dėka jis ypatingai karštą rytą Filipinuose įveikė Frazierį, ir kuri padėjo jam Afrikoje nokautuoti George‘ą Foremaną. Tarp savo laikų sunkiasvorių jis buvo didelis boksininkas – jo ūgis buvo 188 cm, o svėrė 95 kg.

Dabar jis jau susikūprinęs ir sveria gerokai mažiau. Tačiau jo rankos vis dar primena jauną boksininką, o kūnas vis dar turi jaunos legendos bruožų. Kiekvieną sekmadienį daktaras iš Fynikso jam paskambina ir pasiteirauja dėl sveikatos būklės.

Taip pat boksininkas vartoja medikamentus, padedančius sumažinti ligos simptomus. Nors vaisto ligai išgydyti nėra.

„Parkinsono liga stipriai paveikė jo gyvenimo būdą. Vienas iš labiausiai paveiktų normalaus funkcionavimo aspektų yra kalba,“ – teigė Fynikse esančio Muhammado Ali Parkinsono Centro vadovas dr. Abrahamas Liebermanas. „Tačiau jis dėlto nesikremta. Jis daugumai turėtų būti didžiuliu įkvėpimo šaltiniu.“

Lapkričio mėnesį, praėjus porai dienų po to, kai jis išvyko į Filadelfiją atsisveikinti su Frazieriu, Ali buvo skubiai nugabentas į Fynikso ligoninę. Vėliau jo šeima pripažino, kad boksininkas tiesiog neteko daug skysčių.

Niekas, kas bent kiek geriau jį pažįsta, nenustebo, kad boksininkas labai greitai grįžo prie savo įprasto poilsio namo.

„Ali visada atrodydavo geriausios formos tada, kai reikalai pablogėdavo,“ – teigė buvęs boksininko vadybininkas ir geras draugas Gene‘as Kilroy‘us. „Toks jau jis yra.“

Kaip teigia Ali dukra, boksininkas dabar yra vėlyvoje Parkinsono ligos stadijoje, kurioje, anot daktarų, pacientai yra ypač pažeidžiami.

Plaučių uždegimas yra pagrindinė Parkinsono liga sergančių pacientų mirties priežastis. Be to, jiems nuolat gresia ir kitos infekcinės ligos. Vis silpnėjantis sugebėjimas praryti maistą taip pat gali baigtis mirtimi, o bet koks kritimas taip pat gali tapti rimta problema.

„Jis labai atkakliai ir narsiai kovojo su šia liga. Jis niekada nepasidavė,“ – teigė Kolumbijos universiteto klinikinės neurologijos profesorius dr. Blairas Fordas, kuris specializuojasi Parkinsono ligos tyrimuose. „Trys dešimtmečiai sergant Parkinsono liga yra tiesiog žlugdantys. Ši liga yra stipresnis priešininkas už bet kurį ringe sutiktą varžovą.“

Kaip Ali susirgo šia liga niekas niekada nesužinos, nes labai mažai yra žinoma apie šios ligos priežastis. Žinoma tik tai, kad ji pasireiškia dažnai stipriais kūno virpesiais ir sukaustytomis galūnėmis. Taip pat žinoma, kad pacientams pamažu nyksta smegenų ląstelės, kurios gamina dopaminą (cheminį junginį, valdantį raumenų judesius), o ligos gydymas dažniausiai apsiriboja dopamino gamybą skatinančiais vaistais.

Ali vieną kartą suskaičiavo, kad per daugiau nei du dešimtmečius trukusią karjerą jo galva turėjo atlaikyti 29 tūkst. smūgių. Būdamas mėgėju jis kovėsi su apsauginiu šalmu, o kai tapo profesionalu, niekada neatsisakė apsikeisti smūgiais su tokiais aršiais mušeikomis kaip Frazieris, Earnie Shaversas ir Foremanas.

Paskutiniais savo karjeros metais boksininkas vis sunkiau tardavo žodžius. Netrukus jam buvo diagnozuota Parkinsono liga.

Liebermanas teigia nemanąs, kad Parkinsono liga Ali buvo diagnozuota dėl daugelio patirtų smūgių į galvą, nes jo niekada nekankino tarp boksininkų gana dažnai pasitaikanti liga (Dementia Puglilista), pamažu žalojanti nervinę sistemą. Šia liga sirgo ir boksininkas Jerry Quarry, kurį Ali nugalėjo du kartus. Nors Ali vis dar yra blaivaus proto ir viską supranta, tačiau liga jį verčia bendravimui dažniau naudoti gestus, o ne žodžius.

Duktė Maryum mano, jog tėvo profesijos pasirinkimas turėjo kažką bendro su jo likimu.

„Širdis man kužda, kad jo likimą nulėmė tiek Parkinsono liga, tiek ir galvos traumos,“ – teigė ji. „Jis praleido daug smūgių ir kovojo ilgą laiką.“

Iš tikrųjų taip ir buvo. Ali dažnai tekdavo kautis visus 15 raundų, o boksininkas tų ilgų kovų metu dažnai nuleisdavo rankas ir tiesiog skatindavo priešininkus jam trenkti vien tik tam, kad galėtų atsakyti savo paties smūgių lavina.

Legendines boksininko dvikovos su Frazieriu ir Foremanu jau seniai įamžintos bokso istorijoje, o pats boksas po Ali pasitraukimo nebebuvo toks, kaip seniau. Jo kovos buvo tokio didžiulio masto, kad joms buvo išgalvoti tokie pavadinimai kaip „Trileris Maniloje“ ar „Dundesys džiunglėse“.

Tada niekas negalėjo net įsivaizduoti tokio Ali, kokį mato šiandien. Jis buvo išdidi asmenybė ir iškart užvaldė visos šalies dėmesį, kai pasirodė Zaire kovoti su Foremanu. Jis ringe tiesiog provokuodavo ir erzindavo aukščiausios klasės priešininkus, o vieną kartą Filipinų prezidentui Ferdinandui Marcosui pašaipomis netgi išrėžė: „Mačiau Jūsų žmoną. Jūs ne toks kvailas, koks atrodote.“

„Jis tiesiog akiplėšiškas. Galėdavo sakyti, ką panorėjęs. Jis darydavo tai, ko dauguma neišdrįsdavo, o visas savo kalbas paremdavo kumščiais,“ – kalbėjo buvęs „The Associated Press“ žurnalistas Edas Schuyleris jaun., keliavęs kartu su Ali po pasaulį aprašinėti jo kovų. „Jis buvo Muhammadas Ali. Tokio kaip jis daugiau nebus.“

Vėliau pasipylė ir kitos istorijos. Foremanas pasakoja, kaip padėjo Ali užsagstyti marškinius, ruošiantis jųdviejų pagerbimo šventei Londone. Tuomet Ali buvo dar ankstyvoje Parkinsono ligos stadijoje ir nebuvo patenkintas tuo, kad senas jo priešas padeda jam pasiruošti, bei metė jam iššūkį dar vienai kovai.

Vėliau pasaulis buvo tiesiog šokiruotas, bematant, kaip Ali kūnas tiesiog nevaldomai trukčiojo olimpinės ugnies įžiebimo ceremonijoje 1996 m. Atlantoje. Šis momentas buvo labai svarbus jo gyvenimo istorijoje. Jis padėjo galop palenkti visų žmonių, kurie galbūt smerkė jo pasirinkimą neiti į armiją, palankumą į savo pusę.

Visai neseniai Ramsey pasidalino pasakojimu apie tai, kaip jis su Ali vyko į ligoninę aplankyti mirštančio berniuko. Tapęs čempionu Ali sunkiai sergančius ar mirštančius vaikus savo apsilankymais pamalonindavo gana dažnai.

Tuo metu, kaip ir visada iki tol, buvo uždraustos tiek kameros, tiek žurnalistai. Į palatą buvo įleistas tik Ali, kad pabūtų vienas su berniuku.

„Jis ilgai laikė berniuko ranką ir jie žiūrėjo vienas kitam į akis,“ – sakė Ramsey. „Jie nekalbėjo, tačiau tarpusavio ryšį jautė.“

Šiomis dienomis Ali vis dar kartais apsilanko tam tikruose sporto renginiuose, kur jis visuomet pasitinkamas labai šiltai. Viename tokių renginių praėjusį rugsėjį kartu su juo vyko ir vyriausioji duktė. Jie, kartu su Ali žmona, stadione stebėjo beisbolo rungtynes. Į savininko ložes jį nugabeno golfo mini automobilis. Pakeliui jis sveikinosi su žiūrovais, spaudė jiems rankas.

„Jo akys buvo kupinos džiaugsmo ir jis tikrai mėgavosi akimirka,“ – sakė Maryum Ali. „Lonnie sako, kad naudodamasis protu jis funkcionuoja kur kas geriau. Žinau, kad jam malonu, kai žmonės jį prisimena.“

Boksininko gimtadienio šventimą vainikuos vasario 18 d. MGM Grand pramogų komplekse Las Vegase vyksianti ceremonija, kurios metu garsenybės ir buvę boksininkai, tokie kaip Foremanas, Kenas Nortonas, Leonas Spinksas ir Roberto Duranas, pagerbs jubiliatą. Manny Pacquiao netgi gali uždainuoti, o milijonai dolerių, kurie bus surinkti ceremonijos metu, bus skirti smegenų tyrimams.

Žmonės susirinks dėl to, kad pamatytų Muhammadą Ali. Tačiau kai kurie ateis ir dėl jo, kaip asmenybės, ne tik kaip boksininko. Jis niekada neatsisakydavo pasirašyti autografą. Jis visada stengdavosi padėti sergantiems ar tiesiog likimo nuvargintiems žmonėms. Jis yra vienas iš tų, kurie niekada nepasirodys susmukdyti vien tik tam, kad nesmukdyti esančių aplink.

„Kartais jo paklausiu, kaip jam pavyksta išlikti tokiu optimistišku,“ – kalbėjo Ramsey. „Jis tiesiog atsakydavo: ‚Mano veidas yra geriausiai žinomas visame pasaulyje. Aš esu triskart pasaulio sunkaus svorio čempionas. Neturiu priežasties būti prislėgtas.‘“

„Jis turi didelę širdį. Jis niekada nebūna piktas su žmonėmis,“ – sakė jo dukra. „Jei kažkam reikėdavo pagalbos, jis visada padėdavo net apie tai nepagalvojęs.“

Maryum Ali teigė, kad jos tėvas žino, jog nenugyveno tobulo gyvenimo. Tačiau jis visada gali atsiremti į religiją ir visada priima tai, kas jam buvo duota. Taip pat ir Parkinsono ligą.

„Jis visada sako, kad geriau kentės dabar, negu po mirties,“ – sakė ji. „Toks jau tas mano tėtis.“

Boksas

Manny Pacquiao prieš Floydą Mayweatherį. Bobas Arumas atskleidžia priežastis dėl ko ši kova gali neįvykti

Viename šią savaitę pasirodžiusiame straipsnyje rašoma apie Bobo Arumo nuomone pagrindines priežastis, kodėl potenciali kova tarp Manny Pacquiao ir Floydo Mayweatherio gali neįvykti. Pirma jo priežastis yra ta, kad Floydas niekada nebuvo susidomėjęs kautis su Manny Pacquiao.

„Kol iš Mayweatherio lūpų neišgirsime, kad jis gegužės mėnesį nori kautis su Manny, tol nieko garantuoti negalima.“

Tiesa, socialiniame tinklapyje „Twitter“ Mayweatheris pirmą Bobo priežastį atmetė, tiesiogiai iškviesdamas Manny Pacquiao su juo kautis gegužės 5 d.

Antra Bobo priežastis buvo kur kas svaresnė, susijusi su finansiniais dalykais.

„Jei kovą organizuotume gegužės 5 d., tuomet vienintelis vietos pasirinkimas būtų MGM Grand arena, kurioje galėtume surinkti 20 mln. JAV dolerių. Tačiau jei kovą organizuotume naujoje laikinoje arenoje, galėtume surinkti apie 60 mln., tad skirtumas yra didžiulis, net atskaičiavus pastato statybos mokesčius (7 mln.), kurie būtų sumokėti per dvejus metus. Taigi, uždirbtume mažiausiai 40 mln. dolerių. Tai papildomi 20 mln. kiekvienam boksininkui, kas yra išties didžiuliai pinigai. Tačiau pasirinkimą turi priimti patys boksininkai.“

Šiam pareiškimui iškyla keletas klaustukų. Visų pirma, ar įmanoma pastatyti 50 tūkst. žiūrovų talpinantį stadioną per tris mėnesius? Antra, ar jo statybai užtektų vos 7 mln. dolerių? Trečia, ar vietų skaičiaus padidinimas nesumažintų bilietų kainų?

Kas liečia pirmą klausimą, teoriškai įmanoma pastatyti areną per tris mėnesius. Tikriausiai geriausias pavyzdys būtų laikinas amerikietiškojo ir europinio futbolo stadionas Empire Field, esantis Vankuveryje. Šiam stadionui pastatyti užteko trijų mėnesių ir jis talpina maždaug 27 tūkst. žiūrovų. Vis dėlto stadionas susideda ne vien iš pigių sėdimųjų vietų. Empire Field stadione įtaisyta 20 tūkst. kėdžių su atlošais, 12 VIP kambarių ir 7 tūkst. vietų ant suolelių.

Visos trijų mėnesių stadiono statybos išlaidos sudarė 15 mln. dolerių, tačiau į šią kainą buvo įskaičiuota stadiono danga. Jei žema kaina būtų didžiausias prioritetas, tuomet visoms sėdimoms vietoms būtų galima sudėti vien suolelius ir kaina siektų apie 7 mln. dolerių, kaip teigė Bobas Arumas. Tačiau visame stadione esant vien tik suoleliams, nemanau, kad bilietų kainas galima užkelti iki 1212 dolerių (tokia turėtų būti vidutinė bilieto kaina, kad būtų galima surinkti minėtus 60 mln. dolerių). Palyginimui, brangiausi bilietai į Ortizo ir Berto kovą kainuoja vos 300 dolerių. Arti ringo esančių vietų skaičius MGM arenoje ir laikinajame stadione būtų panašus, tad ir iš brangiausių bilietų daugiau pasipelnyti nepavyktų. Jei būtų nuspręsta įrengti VIP kambarius, kurie galbūt subalansuotų kainų skirtumą, reikėtų bent jau tų paties 12 VIP kambarių. Tad galima teigti, kad Bobo 60 mln. dolerių pajamų paskaičiavimai yra šiek tiek per dideli, o stadiono išlaidų suma per maža.

Remdamasis tyrimu, kurį atlikau rengdamas šį straipsnį, manau, kad iš tikrųjų pastatyti laikinąjį stadioną per tris mėnesius yra realu. Tačiau ar manau, kad jo statyba abiems boksininkams uždirbtų papildomus 20 mln. dolerių? Ne. Galbūt 15 mln., tačiau tai vėlgi yra nemažas skirtumas. Vis dėlto, tiksli suma nėra labai svarbi, nes šis sumąnymas yra išties įmanomas. Tad paneigę abi Bobo priežastis galime užduoti dar vieną klausimą: kokia bus sekanti kliūtis šiai kovai įvykti?

Boksas

Mėgėjų boksas: Geriausi iš geriausių. Antra dalis.

Tęsiant geriausių mėgėjų boksininkų apžvalgą, judame link pereinamosios fazės lygio kovotojų. Šioje skiltyje aptariami boksininkai nebūtinai yra mažiau talentingesni nei prieš tai aptarti įsitvirtinę. Jie tiesiog nėra tokie užtikrinti ir iki šiol neturi tokių didelių pasiekimų. Jie taip pat dauguma atvejų yra jaunesni ir savo galimybių viršūnę bandys pasiekti tik Londono olimpinių žaidynių  metu.

 

Pereinamosios fazės boksininkai

 

Andrew Selby (Velsas)

22 m.; visų lengviausias svoris; antra vieta AIBA pasauliniame reitinge

Dabartinis Europos čempionas ir vienas geriausių tiek Velso, tiek ir Didžiosios Britanijos mėgėjų boksininkų. Kaip jau buvo minėta pirmoje dalyje, jo kova dėl pasaulio čempionato aukso medalio prieš rusą Mishą Aloyaną buvo itin atkakli ir velsietis buvo visai arti pergalės. Gabus kontratakų meistras ir gana aukštas pagal savo svorį boksininkas turi geležinę gynybą ir mėgsta greitas smūgių kombinacijas tiek į galvą, tiek į korpusą. Be to, jo smūgiai iš kontratakų yra pakankamai taiklūs. Jis yra viena iš didžiausių Didžiosios Britanijos vilčių Londono olimpiadoje.

Didžiausi pasiekimai:

Pasaulio čempionatai – 2011-ųjų m. sidabras;

Europos čempionatai – 2011-ųjų m. auksas ir 2008-ųjų m. bronza.

Galimybės tapti profesionaliu boksininku po Londono olimpiados

Medalis, ypač aukso, stipriai padidintų jo galimybes patekti į profesionalų ringą, tačiau aš manau, kad jis ten pateks nepriklausomai nuo rezultatų Londono olimpiadoje. Pasaulio čempionato sidabro medalis yra pakankamai didelis pasiekimas, galintis leisti boksininkui sekti vyresniojo brolio Lee pėdomis. Lee Selby šio metu yra britų puslengvio svorio čempionas.

Lazaro Alvarezas (Kuba)

20 m.; lengviausias svoris; antra vieta AIBA pasauliniame reitinge

Būdamas toks jaunas, Alvarezas turėtų būti trečioje daug žadančių ateities talentų dalyje, tačiau jis jau turi pasaulio čempiono titulą, Šiaurės ir Pietų Amerikos žaidynių čempiono titulą ir užima antrą vietą pasauliniame reitinge, tad mano manymu neveltui jį įdėjau būtent į šią kategoriją. Pasaulio čempionato finale jis įveikė anlgą Luke‘ą Campbellą (14-10) ir tai buvo jo pirmas aukščiausio lygio turnyras (Šiaurės ir Pietų Amerikos žaidynės vyko vėliau). Jis yra įvaldęs tipišką kubietišką stilių, visada ieško galimybės kontratakuoti, tačiau taip pat gali ir pats valdyti kovos tempą. Tačiau nepaisant viso to, jam dar yra labai daug kur tobulėti, kas daug ką pasako apie boksininką su tokių įspūdingu pasiekimų komplektu.

Didžiausi pasiekimai:

Pasaulio čempionatai – 2011-ųjų m. auksas;

Šiaurės ir Pietų Amerikos žaidynės – 2011-ųjų m. auksas.

Galimybės tapti profesionaliu boksininku po Londono olimpiados

Tokiame ankstyvame amžiuje net ir laimėjus aukso medalį, manau, kad jis kuriam laikui pasiliks mėgėjų lygyje. Tačiau turint omeny tai, kiek kubiečių pastaraisiais metais perėjo į profesionalus, visko gali būti.

Thomasas Stalkeris (Anglija)

27 m.; pirmasis pusvidutinis svoris; pirma vieta AIBA pasauliniame reitinge

Visų pirma, jis turi nuostabią kaip boksininkui pavardę – Stalkeris (iš angl. k. išvertus reiškia „sėlintojas“). Tačiau jo stilius sėlintojo ar tykaus mėdžiotojo vis dėlto neprimena. Jis daugiau senesnio, tipiško Europos boksininko stiliaus, mėgstantis naudotis ūgio persvara prieš savo oponentus. Jis rankas laiko aukštai, turi gerą gynybą ir puikią techniką. Šiuo metu pirmą vietą pasauliniame reitinge užimantis ir Europos čempiono titulą turintis boksininkas pasaulio čempionato pusfinalyje gana dideliu rezultatu (31-18) nusileido daug dėmesio susilaukisiam ukrainiečiui Denisui Berinchykui (kuris bus aprašytas trečioje sudedamojo straipsnio dalyje) ir turėjo tenkintis bronzos medaliu. Tuo tarpu Berinchykas iš tikrųjų gali tapti aukštos klasės boksininku.

Didžiausi pasiekimai:

Pasaulio čempionatai – 2011-ųjų m. bronza;

Europos čempionatai – 2011-ųjų m. sidabras ir 2010-ųjų m. sidabras;

Britanijos žaidyniės – 2010-ųjų m. auksas;

Dabartinis pirmos vietos pasauliniame reitinge savininkas.

Galimybės tapti profesionaliu boksininku po Londono olimpiados

Nesu tikras dėl jo ketinimų, tačiau olimpiados metu jam bus jau 28 m., tad mano nuomone jam tapti profesionalu jau per vėlu. Be to, nemanau, kad jam pavyktų įsitvirtinti tarp profesionalų. Jis nesmūgiuoja labai stipriai ir nėra pakankamai greitas, tačiau turi gerą techniką, kietą gynybą ir yra visapusiškai įgudęs boksininkas. Manau, kad jo stilius yra labiau tinkamas mėgėjų lygiui, kuriame reikia rinkti taškus.

Oleksandras Usykas (Ukraina)

24 m.; sunkus svoris; trečia vieta AIBA pasauliniame reitinge

Usykas prieš šešis metus pradėjo boksuotis dar būdamas vidutinio svorio kategorijos boksininkas. 2008 m. jis perėjo prie pussunkio svorio ir pelnė Europos čempionato nugalėtojo titulą. 2009 m. boksininkas nusprendė įkopti į dar sunkesnio svorio kategoriją (sunkiasvorių), kurioje susilaukė didžiausios sėkmės. Aukštas ir atletiško sudėjimo kovotojas gynybinėje pozicijoje mėgsta laikyti rankas aukštai ir vos tik pasitaikius progai smūgiuoti kombinacijomis. Jis taip pat gana dažnai smūgiuoja į korpusą.

Jis yra vienas iš keturių ukrainiečių, praėjusiame pasaulio čempionate laimėjusių auksą, o žiūrint į žemiau išvardintus jo pasiekimus galima susidaryti įspūdį, kad jis kuo toliau, tuo labiau tobulėja.

Didžiausi pasiekimai:

Pasaulio čempionatai – 2011-ųjų m. auksas ir 2009-ųjų m. bronza;

Europos čempionatai – 2008-ųjų m. auksas (pussunkio svorio kategorijoje) ir 2006-ųjų m. bronza (vidutinio svorio kategorijoje).

Galimybės tapti profesionaliu boksininku po Londono olimpiados

Manau, kad po olimpiados tapti profesionalu jam bus pats tinkamiausias laikas, nes jis sunkiasvorių divizijai būtų pakankamai jaunas. Turint omeny tai, kad tokie boksininkai kaip Lennoxas Lewisas ir Wladimiras Klitschko geriausius karjeros metus kovėsi jau sulaukę 30-ties, ir kad sunkiasvoriai apskritai šiais laikais pasiekia savo karjeros aukštumas vėlesniame amžiuje, manau, kad jis rimtai apsvarstys galimybę tapti profesionalu. Ypač tokiu atveju, jei iškovos auksą. Jis taip pat galėtų sulaukti Klitschko paramos karjeros pradžioje.

Jo ūgis yra 191 cm, tačiau ar jis yra pakankamai didelis būti sunkiasvoriu? O gal jam vis dėlto profesionalo karjerą būtų tikslingiausia pradėti pirmojo sunkaus svorio divizijoje?

Luke‘as Campbellas (Anglija)

24 m.; lengviausias svoris; trečia vieta AIBA pasauliniame reitinge

2008-ųjų m. Europos čempionas ir pastarojo pasaulio čempionato sidabro medalio laimėtojas yra pakankamai aukštas savo svorio kategorijai ir yra įvaldęs žiūrovo akiai patrauklų boksavimosi stilių. Jis turi puikią koordinaciją, gerą techniką, plačią stovėseną, ginasi aukštai pakeltomis rankomis ir gali kautis tiek judėdamas į priekį, tiek ir atgal. Pirmą kartą atkreipiau į jį dėmesį prieš tris metus, kuomet jis laimėjo Europos čempionatą. Tada jis pasirodė neįtikėtinai, tačiau vėliau jo sėkmę užgožė rankos trauma, kurią, tikiuosi, dabar boksininkas yra visiškai išsigydęs. Pasaulio čempionato finale jis nusileido kubiečiui Alvarezui, tačiau iš tikrųjų mano nuomone į Campbellą, kartu su Andrew Selby ir Anthony Joshua, Didžioji Britanija deda didžiausias viltis Londone laimėti auksą.

Didžiausi pasiekimai:

Pasaulio čempionatai – 2011-ųjų m. sidabras;

Europos čempionatai – 2008-ųjų m. auksas.

Galimybės tapti profesionaliu boksininku po Londono olimpiados

Šiuo metu jo galimybes tapti peofesionalu vertinčiau maždaug 70 procentų. Galbūt jis ir nepasižymi stipriu smūgiu, tačiau gali smūgiuoti greitomis kombinacijomis. Iš kitų mėgėjų jį išskiria puikus bokso pagrindų panaudojimas. Be to, ringe jis jaučiasi kaip namie ir visuomet pasitiki savimi ir savo galimybėmis. Jei jam pavyks laimėti auksą, sakyčiau, kad jis be abejonės taps profesionalu.

Julio Cesaras La Cruzas (Kuba)

22 m.; pussunkis svoris; pirma vieta AIBA pasauliniame reitinge

Kaip ir jo tėvynainis Lazaro Alvarezas, Cruzas per trumpą mėgėjo karjerą jau spėjo pasimėgauti sėkme. Vien tik tas faktas, kad jis yra pasaulio bei Šiaurės ir Pietų Amerikos čempionas, nors jam vos 22 m., išduoda, kad jo, kaip ir daugelio kitų kubiečių boksininkų bokso istorijoje, laukia didžiulė sėkmė mėgėjų ringe. Jie galbūt ir nėra tokia dominuojanti jėga, kokia buvo anksčiau, tačiau jiems vis dar pavyksta užauginti medalių laimėtojus ir čempionus kiekvienam turnyrui.

Tiesą sakant, nemačiau Cruzo kaunantis pasaulio čempionate, o ir vaizdo medžiagos YouTube portale apie jį rasti nepavyko, tad jo ringe apskritai nesu matęs. Tačiau užtenka žinoti, kad jis yra jaunas kubietis, pasaulio čempionas ir pirmos vietos pasauliniame reitinge savininkas. Vien tik to užtenka, kad būtų verta jį stebėti.

Didžiausi pasiekimai:

Pasaulio čempionatai – 2011-ųjų m. auksas;

Šiaurės ir Pietų Amerikos žaidynės – 2011-ųjų m. auksas;

Dabartinis pirmos vietos pasauliniame reitinge savininkas.

Galimybės tapti profesionaliu boksininku po Londono olimpiados

Jei jis laimės auksą, jis iš karto turėtų tapti profesionaliu boksininku. Jei ne – jam tikriausiai vertėtų pasitrinti mėgėjų lygyje dar bent iki kitos olimpiados. Tačiau jis jau yra laimėjęs pasaulio čempionatą ir tai pakankamai didelis pasiekimas žengiant į profesionalų ringą. Kai tiek daug kubiečių jau susilaukė sėkmės ir kai profesionalams yra siūlomos tokios didelės pinigų sumos, nenustebčiau, jei dauguma šių jaunų talentų patrauktų į profesionalus. Vis dėlto daug kas priklauso nuo aplinkybių su promoteriais, pasiūlymų gausos ir pažinčių profesionalų pasaulyje.

Be viso to dar noriu pridurti, kad kai profesionaliame bokse yra minima frazė „Europos čempionas“, ji yra vertinama kaip žemesnės klasės, pereinamosios fazės titulas, ir dažnai ne veltui. Tačiau per daugelį metų profesionalų ringe kovojo labai daug puikių Europos čempionų.

Tuo tarpu mėgėjų lygyje viskas yra šiek tiek kitaip. Europa apima daugelį geriausių mėgėjų bokso valstybių, išskyrus Kubą, kelias Azijos valstybes ir galbūt JAV.

Rusija, Ukraina, Italija, Anglija, Velsas, Airija ir Azerbaidžanas įsispraudžia po Europos skėčiu ir visos jos yra labai sėkmingos bokso valstybės.

Ukraina laimėjo daugiausiai aukso medalių paskutiniame pasaulio čempionate (keturis aukso ir vieną sidabro). Keturi aukso medaliai dešimtyje svorio kategorijų yra puikus rezultatas. Europos valstybės laimėjo auksą šešiose iš tų dešimties kategorijų.

Priežastis, dėl kurios aš apie visa tai rašau, yra ta, kad kai kurie bokso gerbėjai sako, kad, tarkim, Luke‘as Campbellas ar Oleksandras Usykas kažkuriuo jų mėgėjų karjeros metu laimėjo Europos čempionatus, ir jie turi mintyje, kad tie iškovoti titulai buvo antraeiliai, žemesnio lygio. Taip, jie nėra tokie svarbūs kaip olimpiadoje ar pasaulio čempionate iškovoti titulai, tačiau turint omeny tai, kokios valstybės ten dalyvauja, Europos čempionatų lygis yra labai aukštas, o boksininkai, kurie laimi Europos čempionatus, dažnai pasiekia labai daug ir aukštesnio lygio čempionatuose. Manau, kad panašus atvejis yra su Šiaurės ir Pietų Amerikos žaidynėmis, ypač tuomet, kai ten dominavo Kuba ir JAV.

Taigi, tai buvo antroji pristatomojo straipsnio dalis. Ačiū, kad skaitėte. Trečioji dalis turėtų pasirodyti už kelių dienų.

Boksas

Su artėjančiomis šventėmis !

Metai baigiasi…artėja pačios gražiausios metų šventės. Noriu suspėti pasidalinti mintimis apie keletą aplankytų renginių.

 Dar rudeniškai gražią gruodžio 15-osios, praeito ketvirtadienio popietę turėjau garbės dalyvauti LTOK  būstinėje kalėdinėje popietėje. Buvo pakviesti Lietuvos olimpinio sporto veteranai, kuriuos sveikino LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė Lina Kačiušytė ( Maskvos OŽ čempionė ). Tokie  LTOK tradiciniai  susitikimai leidžia olimpiečiams prisiminti gražias dienas, pasijusti nepamirštais ir jausti, kad jų pergalės vertinamos. Tai yra labai svarbu.

Tarp garbių Lietuvos olimpiečių skubėjau įamžinti vieną iš mūsų bokso pasididžiavimo vertą  Joną Čepulį – 1968 m. Meksiko OŽ sidabro medalio laimėtoją. Puikiai nusiteikęs, jis  mielai bendravo su savo bendražygiais. Reikia padėkoti Kauno sporto vetenanų klubo “Ąžuolynas “ vadovui Pranui Majauskui, kuris suburbia kauniečius sporto veteranus draugėn, kurie ir atvyko į minėtą susitikimą. Kiek buvo prisiminimų, kalbų, juoko… visi į namus skirstėsi puikios nuotaikos.

Jau gruodžio 17 d., šeštadienio rytą skubėjau į Kauną. Šančių sporto ir sveikatingumo centre vyko I-ojo  tarptautinio kalėdinio bokso turnyro finalinės kovos. Turnyre dalyvavo mūsų respublikos ir daugelio kitų šalių sportininkai.  Šis turnyras buvo skirtas Henrikui Petkevičiui ir Ildefonsui Šliupui atminti – jie šiais metais atsisveikino su Gyvenimu. Tai malonu ir sveikintina, kad  prisimenami žmonės didelę savo gyvenimo dalį skyrę bokso sportui. Į turnyrą buvo pakviesti trenerio Henriko Petkevičiaus, išugdžiusio ne vieną sporto meistą, sūnus Vaidas, teisėjo Ildefonso Šliupo žmona Laima ir sūnūs Tomas ir Danielius. Jie sveikino ir įteikė prizus nugalėtojams. Gražiai organizuotame turnyre tarp teisėjų buvo ir Kauno veteranų klubo „Ąžuolynas“ narys Valentinas Aleksa, kurį gruodžio mėn. LTOK apdovanojo olimpine lėkšte. Už puikiai organizuotą tarptautinį bokso turnyrą reikia padėkoti sporto mokyklos „Gaja“ direktoriui Viktorui Krimeliui, treneriui Raimundui Plūkui, kitiems prisidėjusiems prie turnyro organizavimo.

Tos pačios dienos popietę dar suspėjau dalyvauti Kauno apskrities bokso veteranų kalėdiniame vakarėlyje, jau tapusiu tradiciniu, kur dar su vyru turėdavau progos dalyvauti. Mielai atsiliepiau į kvietimą ir šį kartą. Kauno apskrities bokso veteranų klubas jau daugelis metų puoselėja labai gražią tradiciją – kiekvieną sekmadienį susitinka kartu pasportuoti. Klubo prezidento Algimanto Balnanosio ir jo pagalbininkų Romualdo Sinicos bei Jono Juocevičiaus iniciatyva veteranai su šeimomis organizuoja išvykas, padeda bėdoje vieni kitiems. Kiekvienais metais, palydint senuosius metus, susirenka pasilinksminti, pasidžiaugti pasiektomis boksininkų pergalėmis ringe, nepamirštami tie veteranai, kurie negali kiekvieną sekmadienį sportuoti. Buvo įdomu pažiūrėti albumą iš klubo veiklos – padovanojau ir aš  keletą nuotraukų, tikiuosi galės panaudoti. Džiaugiuosi, kad galėjau būti kartu su žmonėmis, kurie gali pasidalinti sukaupta patirtimi, gyvenimo džiaugsmu, vertina pasiektas pergales, gražiai bendrauja, moka linksmintis. Ypač malonu buvo matyti, kad renginyje dalyvavo garbių vyrų žmonos, kad laiką, kurį jie praleidžia kartu, vertina ir brangina. Malonu buvo bendrauti su Ilona ir Jonu Čepuliais, Irena ir Vytautu Bingeliais, Elvyra ir  Viktoru Alijošaičiais, kitais maloniais žmonėmis. Sektinas pavyzdys, pasikartosiu – šeima vertybė!

Gražiausių metų švenčių laikotarpiu esame atviresni, geresni pasauliui ir šalia esantiems. Išsaugokime šią vertybę visus metus, visą gyvenimą. Širdingai sveikinu visus su artėjančiomis Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais ! Tegul ateinantys metai suartina ir suburia kilniems siekiams ir darbams ! Sveikatos ir gražių pergalių ateinančiais – olimpiniais metais ! Lai šie Angelai iš mano balkono Jus visus pasveikina…

Boksas

Kalėdinis bokso turnyras Kaune

Gruodžio 15-17 dienomis, Kaune, Kauno Šančių sporto ir sveikatingumo centro salėje, adresu Sandėlių g. 4С, vyko I-asis Tarptautinis Kalėdinis bokso turnyras Henrikui Petkevičiui ir Idefonsui Šliupui atminti.

Abu šiemet išėję Anapilin bokso patriotai buvo bokso klubo “Gintarinės pirštinės” įkūrėjai ir vieni pirmųjų jo vadovų. Turnyrą organizavo Kauno sporto mokykla “Gaja” ir Kauno Šančių sporto ir sveikatingumo centras su Raimundu Plūku priešakyje.
Į varžybas užsiregistravo net 111 dalyvių. Dalyvavo svečių komandos iš Lenkijos (Torūnė), Baltarusijos (Minskas), Latvijos (Daugpilis), taip pat daugybė Lietuvos komandų. Jie varžėsi visose amžiaus grupėse. Didžiausia konkurencija vyko jaunučių amžiaus grupėje, svorio kategorijose iki 44 ir 48 kg, kur atitinkamai užsiregistravo po 8 ir 7 dalyvius.

Trečią, finalinę turnyro dieną vyko net 25 kvapą gniaužiančios dvikovos. Nugalėtojus ir finalistus apdovanojo velionių AIBA pasaulinės kategorijos teisejo Idelfonso Šliupo žmona Laimutė ir sūnūs Tomas ir Danielius, bei nusipelnusio Lietuvos bokso trenerio Henriko Petkevičiaus sūnus Vaidas Petkevičius.

Pespektyviausiu boksininku buvo pripažintas jaunasis Raimundo Plūko auklėtinis Ramūnas Čebanauskas. Už ryžtą siekiant pergalės apdovanotas Donatas Aleksandravičius (Tr. Henrikas Virpša). Techniškiausio turnyro kovotojo prizas iškeliavo į Vilnių, boksininko Eriko Petkevičiaus rankose. Geriausiu turnyro boksininku pripažintas Gerardas Mocka (Tr. Vidas Bičiulaitis). Už puikų teisėjavimą apdovanotas Nacionalinės kategorijos teisėjas Vytas Gurskas.

Varžybas stebėjo Lietuvos bokso federacijos prezidentas Rimantas Rutkauskas, Lietuvos bokso federacijos generalinis sekretorius Gitas Juškevičius, Kauno sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Albertas Palaima, Kauno sporto mokyklos “Gaja” direktorius Viktoras Krimelis, Kauno sporto mokyklos “Gaja” direktoriaus pavaduotojas Vladas Aldonis, Kauno Šančių parapijos klebonas Virginijus Birjotas, Kauno Šančių seniūnijos seniūnas Ričardas Rusteika.

Varžyboms teisėjavo sekanti teisėjų brigada: Vyr. teisėjas Arnoldas Mackevičius (AIBA kat.), varžybų sekretorius Rytis Regelskis (Nac. kat.), teisėjai A. Majauskas (AIBA kat.), V. Gurskas (Nac. kat.), A. Gudomskas (Nac. kat), D Katkevičius (Nac. kat.), E. Michailovas (Nac. kat.), V. Virbašius (Nac. kat.), V. Alekna (I-ma kat.).

Jaunučiai, kovos formulė 3×1.30 min.

Porų nr. Svoriokat. Dalyviovardas, pavardė Miestas Kovosrezultat. Dalyviovardas, pavardė Miestas
62 36 Laimonas Raibikis Kaunas 3:0 Mantas Karosas Kaunas
63 40 Edvinas Diliūnas Kaunas 2:1 Rokas Sabanskas Kaunas
64 44 Deividas Mikalauskas Marijam 3:0 Ernestas Lisauskas Marijam
65 46 Osvaldas Juškevičius Marijam 0:3 Artūras Bankauskas Kaunas
66 48 Ramūnas Čebanauskas Kaunas 3:0 Mantas Butuninas Panev
67 52 Vainius Kaukėnas Kaunas 0:3 Remigijus Krasnickas Kaunas
68 54 Rokas Kinas Kaunas 0:3 Bartoš Stefanski Lenkija
69 57 Lukas Valys Kaunas 3:0 Nojus Jankeliauskas Panev
70 63 Dalius Kšivickas Kaunas 0:3 Aidas Tamašauskas Panev

Jauniai, kovos formulė 3×2 min.

71 46 LaurynasMačiulis Marijam 3:0 Deividas Lipnickas Kaunas
72 54 Edvinas Puplauskas Kretinga 2:1 Dominykas Selenkovas Kaunas
73 57 Andrius Mazurkevičius Kauno r 0:3 Tomas Stankevičius Kaunas
74 60 Aleksandr Sasnovskij Lenkija 1:2 Arnoldas Bondzinskas Kaunas
75 63 Tadas Stulginskas Kretinga 0:3 Artiom Masen Vilnius
76 66 A Mindaugas Sinkevičius Kauno r 0:3 Adrian Rainovskij Lenkija
77 66 B Dovydas Šumauskas Kauno r 3:0 Algirdas Baniulis Kaunas
78 70 Artur Filipovic Vilnius 2:1 Kristupas Tužilinas Kretinga
79 75 Paulius Špokauskas Kaunas 0:3 Rolandas Megelinskas Kaunas
80 80 Aurelijus Surgautas Kauno r 1:2 Modestas Petraška Kaunas
81 +80 Arminas Klimavičius Kaunas 3:0 Mantas Špokauskas Kauno r

Jaunimas,vyrai:  kovos formulė 3×3 min.

82 56 Marius Kosarovas Kaunas 0:3 Erik Petkevičius Vilnius
83 64 Tomas Sinkevičius Kaunas 0:3 Gerardas Mocka Kaunas
84 69 Andrej Paechouskij Baltarus 3:0 Liutauras Zelenekas Kauno r
85 75 Aleksandr Dzemka Baltarus 3:0 Karolis Macežinskas Kaunas
86 91 Erlandas Meškėnas Kaunas 0:3 Tomas Bašinskas Kaunas
Boksas

Andre Wardas pelnytai iškovojo ”Super Šešetuko” turnyro čempiono titulą.

Andre Wardas buvo pranašesnis už Carlą Frochą, laimėdamas kovą vienbalsiu teisėjų sprendimu (118-110, 115-113 ir 115-113). Boksininkas tuo pačiu pelnė ”Super Šešetuko” turnyro nugalėtojo titulą, apgynė WBA titulą, iškovojo WBC titulą bei buvo pripažintas „Ring Magazine“ pasaulio antrojo vidutinio svorio čempionu.

Wardas (25-0, 13 nokautų) kovą kontroliavo nuo pat pradžių iki galo, tačiau iš dviejų 115-113 teisėjų įvertinimų įspūdžio apie boksininko dominavimą susidaryti neįmanoma. Atrodo, jog netgi pats Frochas (28-2, 20 nokautų) buvo šiek tiek nustebęs, kiek pergalingų raundų jam skyrė teisėjai Craigas Metcalfe‘as ir Johnas Stewardas. Iš tikrųjų būtent britų teisėjas Johnas Keane‘as kovą įvertino teisingiausiai.

Daugiausiai problemų Frochui sukėlė Wardo greitis ir neužtikrinta gynyba, ko pasekoje nemažai boksininko smūgių nepasiekė tikslo. Vienu metu viduriniuose raunduose Frochas vaikėsi Wardą iš vieno ringo kampo į kitą ir daug smūgiavo, tačiau nepataikė nieko pavojingo. Būtent tas momentas ir atspindėjo kovos eigą – Frochas tiesiog nesugebėjo palaužti Wardo ir buvo už jį silpnesnis.

Sėkmingą Wardo puolimą inicijavo smūgis kabliu kaire ranka, kuriam kelią davė sekmingai naudoti smūgiai priekine ranka. Pirmame raunde tokiais smūgiais Wardas apdaužė priešininko nosį, o vėliau pradėjo sėkmingai naudoti smūgį kabliu kaire ranka.

Wardas taip pat sėkmingai kontratakavo, spaudė priešininką ir sugebėdavo atakuoti tada, kada tik panorėdavo, o taip pat panaudoti Frocho agresyvumą prieš jį patį. Trumpai tariant, 27 m. boksininkas iš Ouklendo buvo ne tik geriau pasirengęs, bet ir pajėgesnis.

Tačiau 34 m. Frochui šis pralaimėjimas nebuvo žlugdantis. Po kovos jis prisipažino, kad jam tiesiog pasitaikė prasta naktis, tačiau buvo atviras ir nuoširdus, sakydamas, kad Wardas buvo tiesiog stipresnis. Po abiejų boksininkų interviu su Jimu Gray‘umi, jie apsikeitė vienas su kitų keliais žodžiais.

„Be pykčio,“ – teigė Wardas.

„Jokio pykčio,“ – atsakė Frochas. „Tu laimėjai kovą. Viskas paprasta.“

Abu boksininkai parodė aukštą klasę ir tarpusavio pagarbą, atliko darbą ringe ir sugebėjo tiek laimėti, tiek pralaimėti garbingai.

Kalbant apie ateitį, Wardas prisipažino, jog norėtų pailsėti (jis netgi teigė, jog nusipelnė ilgo poilsio), o Frochas sakė, jog norėtų susikauti su Wardu dar kartą tuomet, kai pasitreniruos ir ištaisys savo klaidas. Jis taip pat minėjo, kad yra susidomėjęs dar keliais dvikovų variantais. Lucianas Bute šiame kontekste minimas nebuvo, nors Wardo ir Bute akistata 76,2 kg svorio divizijoje yra neginčijamai laukiamiausia.

Po dviejų iš dalies kankinančių, iš dalies absurdiškų ir iš dalies žavių Super Šešetuko trukmės metų, turnyras pagaliau baigėsi. O nugalėtoju tapo boksininkas, kuris dar 2009 m. lapkričio mėn. atvėrė akis Mikkeliui Kessleriui. Andre Wardas pademonstravo aukščiausią antrojo vidutinio svorio divizijos klasę.

Boksas

Andre Wardas – Carlas Frochas: kova dėl vietos bokso žvaigždyne

Likus savaitei iki šv. Kalėdų Atlantic City mieste Boardwalk halėje įvyks ilgai laukta turnyro „ Super six world boxing classic“ kulminacija – finalinis susirėmimas tarp amerikiečio Andre „S.O.G.“ Wardo (24-0, 13 KO’s) ir brito Carlo „The Cobra“ Frocho (28-1, 20 KO’s). Ši dvikova super-vidutinio svorio divizione (iki 76,2 kg), ko gero, yra reikšmingiausia nuo Calzaghe-Kesslerio dvikovos 2007 metais, kadangi spręsis net 4 titulų likimas iškart: Wardo WBA, Frocho WBC, šešetuko turnyro nugalėtojo ir žurnalo “The Ring“.

Nugalėtojas, be abejonės, būtų vadinamas geriausiu boksininku divizione ir apskritai vienu geriausiu P4P reitinguose. Wardui arba Frochui gali atitekti šansas susikauti su rumunu IBF titulo turėtoju Lucianu Bute. Ši superdvikova drąsiai galėtų nuspręsti, kuris gali tapti P4P karaliumi ateityje ir pakeisti Pacquiao su Mayweatheriu. Pirmiausia, Wardas, Frochas arba Bute būtų super-vidutinio svorio absoliutus čempionas, antra vienas iš jų turėtų šansą susirungti su kitais pavojingais diviziono boksininkais: su WBO čempionu Robertu Stieglitzu, Mikkeliu Kessleriu, broliais Dirrelliais, D. Britanijos čempionu George‘u Groovesu ar Europos čempionu Jamesu DeGale‘u. Talento šiame divizione tikrai netrūksta ir pergalės prieš stiprius varžovus įtvirtintų vieno ar kito boksininko statusą P4P reitinguose.

Yra dar vienas variantas – tai kovos su geriausiais pussunkio svorio klasės (iki 79,4 kg) boksininkais : Chadu Dawsonu, Jeanu Pascaliu ir Travorisu Cloudu. Bernardas Hopkinsas anksčiau ar vėliau turėtų baigti profesionalo karjerą (planuoja kautis dar dukart). Galima sakyti tik tai, jog, ko gero, vienos iš didžiausių ateities bokso kovų nusimato super- vidutinio ir pussunkio svorio kategorijose.

Vis dėl to, kalbant apie dabartį reikėtų plačiau pakalbėti apie abiejų finalininkų nueitą kelią turnyre bei reiktų pažvelgti iš arčiau ir į pačią abiejų dvikovą.

Grupės etapas. Carlas Frochas – Andre Dirrellis 2009 Spalio 17 diena, Nottinghamas, Anglija. Pirmoji WBC čempiono Carlo Frocho dvikova vyko jo teritorijoje prieš tuomet dar neįveiktą amerikietį Andre Dirrellį . Atkakli dvikova truko visus dvylika raundų, o teisėjų balsai išsiskyrė: 114-113 už Dirrellį, 115-112 už Frochą ir taip pat 115-112 už Frochą. Vis dėl to, kalbant apie taškų skaičiavimą šie rezultatai ne itin atspindi kovos eigą. Pirmus 4 iš 5 raundų, ko gero, laimėjo Dirrellis, 6, 7 raundai priklausė labiau Frochui, 10 raundas lygiosios – 9-9, 11 raundas priklauso Dirrelliui. 8,9, 12 raundai buvo itin lygūs ir čia galima dėti klaustuką. Suskaičiavus visus vidurkius pergalė atitenktų A. Dirrelliui – 115-113. Frochas galėjo laimėti rezultatu tik 114-113, laimėdamas minėtus abejotinus 8,9 ir 12 raundus. Klausite kodėl tokie skaičiai?

Kovos pradžioje (1-5 raundai) vyko labiau taktinė ir techniška dvikova, kuri buvo parankesnė Dirrelliui: jis puikiai judėjo po ringą, rengė kontraatakas, vertė varžovą nepataikyti, užpuldavo staigiais spurtais ir kas svarbiausia laikydavo tolimą distanciją. Labiau įpusėjus kovai (6-7 raundai) amerikietis kiek pavargo, o Frochas labiau sumažino distanciją ir pradėjo efektyviau pulti pritaikydamas šiurkščią taktiką. Dirrellis ėmėsi apsikabinėti ir stumti Frochą link virvių, klupti ir kone apeliuoti į teisėją už ne itin leistinus Frocho smūgius. Frochui buvo nė motais – jis vėlėsi į atvirą kovą, ėmė labiau gaudyti Dirrellį,smūgiavo pastarąjį apsikabinus. 8-9 raundai buvo itin lygūs, o 10 iš Dirrellio buvo atimtas taškas už klinčus, vis dėl to, jis raundą baigė sėkmingiau. 11 raundas aiškiai priklauso Dirrelliui, kuris pademonstravo širdį, drąsą ir gražią techniką. 12 raundas taip pat buvo itin lygus. Galbūt Carlas Frochas iš tiesų mano, jog jis laimėjo šią kovą, tačiau šis gan tiesmukas ir menkokas pasirodymas jo pergalių reziumė tikrai nepuošia.

Grupės etapas. Carlas Frochas – Mikkelis Kessleris 2010 Balandžio 24 diena, Herningas, Danija. Carlui Frochui tai buvo pirmasis jo pralaimėjimas profesionalioje karjeroje, jis neteko WBC titulo. Po dvylikos raundų kovos teisėjų rezultatai buvo danų vikingų kario pusėję: 117-111, 115-113, 116-112. Galima neabejotinai sutikti su dviem paskutiniais teisėjų rezultatais. Pirmuosius 4-5 raundus boksininkai kovėsi gan lygiai ir pasidalijo raundus. Nuo 6 iki 9 raundo Kessleris pakankamai akivaizdžiai dominavo ringe. 10,11 priklausė britui, o kovą įspūdingame 12 raunde geriau užbaigė Kessleris. Ką galima pasakyti apie šią kovą? Kessleris didžiąją kovos dalį spaudė britą po ringą, užpuldavo greitomis kombinacijomis ar pavieniais stipriais smūgiais, taip pat Kessleris nebuvo beatodairiškas puldamas, jis laiku nutraukdavo atakas ir sumaniai judėdavo po ringą, atsitraukdavo po atakų.

Frochas buvo lėtesnis tiek judėdamas, tiek smūgiuodamas, jis dažnai laikydavo rankas nuleistas, vis atsitraukinėdavo bei rečiau kontraatakuodavo. Frochas nėra boksininkas, kuris smūgiuoja greitomis kombinacijomis, jo smūgių sparta taip pat nebuvo aukšta. Ką jis bandė daugiausiai daryti tai naudoti džiabą ir stiprius neretai gan plačius smūgius. Frochui ėmė labiau sektis, kai Kessleris kiek pavargo, tuomet jis pradėjo daugiau smūgiuoti ir velti daną į apsikeitimus, atviresnę kovą.

Grupės etapas. Carlas Frochas – Arthuras Abrahamas 2010 Lapkričio 27 diena, Helsinkis, Suomija. Ši dvikova vyko dėl vakancinio WBC titulo, kadangi dėl akies traumos Mikkelis Kessleris turėjo pasitraukti iš turnyro. Tai buvo pati lengviausia brito pergalė turnyre, jis praktiškai laimėjo aiškiai visus 12 raundų. Iš tokio pasirodymo galima sakyti, jog Frochas buvo gerai pasirengęs fiziškai, nes visus raundus išlaikė gan aukštą tempą: jis nemažai judėjo po ringą, smūgiavo mišrias kombinacijas, daug smūgiavo džiabų, taip neprisileisdamas Abrahamo arčiau. Abrahamas yra vienas stipriausių smūgiuotojų divizione, tačiau techniškai jis bene nusileido kiekvienam varžovui šešetuko turnyre. Be to, armėnų kilmės boksininkas mažai smūgiuoja, jis dažniausiai smogia sukoncentruotus sprogstamus ir greitus smūgius, tačiau toje kovoje jis dažniausiai gėrė varžovo smūgius užsidaręs aukštoje gynyboje ir beveik nekontraatakavo. Keletą kartų Abrahamas bandė pagauti smūgiais Frochą, tačiau pastarasis puikiai kontroliavo ringo plotą ir turėjo lengvesnes kojas.

Pusfinalis. Carlas Frochas – Glenas Johnsonas 2011 Birželio 4 diena, Atlantic City‘is, JAV. Tai buvo dar viena dvikova trukusi visus 12 raundų. Teisėjų daugumos nuomone kovą laimėjo ir apgynė čempiono titulą Frochas : 114-114, 117-111, 116-112. Labiausiai galima sutikti su antrojo teisėjo taškų suma, kadangi Carlas Frochas iš tiesų kovojo gražią kovą. Jis judėjo ir smūgiavo, naudojo džiabą. Buvo ir sėkmingų Johnsono atakų, ypač dešine ranka, juolab, jog britas dažnai laiko kairę ranką nuleidęs ties liemeniu, tačiau britas atsakydavo visa kruša smūgių ir pasitraukdavo iš horizonto varžovui. Stilistiškai ir fiziškai Frochas puikiai išnaudojo savo privalumus. Amerikietis stengėsi spausti britą judėdamas tiesiomis linijomis, priartėti ir kovoti artimoje kovoje, tačiau Frochas daug smūgiavo kombinacijų ir laikė distanciją, kontraatakavo, o jo smakras atlaikė Johnsono nedažnas atakas. Galima sakyti, jog Johnsonas būdavo tisiogiai prieš britą, o šis jį laikė smūgių smaigalyje. Frochas nuo kovos su Kessleriu pagerino savo fizinę formą ir beveik nesmūgiavo plačių kairės smūgių, naudodavo ir smūgį iš apačios.

Grupės etapas. Andre Wardas – Mikkelis Kessleris 2009 Lapkričio 21 diena, Oaklandas, JAV. Ši kova vyko dėl Kesslerio WBA čempiono titulo. Dvikova pasibaigė po 11 raundų, kuomet ringo daktaras nepatarė tęsti kovos Mikkeliui Kessleriui dėl prakirstų antakių. Techniniu sprendimu suskaičiavus teisėjų balsus kovą laimėjo Andre Wardas – jis tapo naujuoju čempionu. Amerikietis praktiškai visą kovą dominavo. Jis trikdė varžovą ir taip neleido šiam įgauti savojo ritmo. Kontraatakos, greiti ir aštrūs džiabai, greiti spurtai, o taip pat agresyvus darbas klinčuose į korpusą, nuolatiniai susikabinimai nutraukiantys atakas. Wardas pasitikdavo dešiniu smūgiu savo varžovą ir mobiliai judėdavo, smūgiuodavo iš karto po klinčų. Žodžiu Wardas buvo aktyvus ir kiek šiurkštokas atsižvelgiant ir į kelis susidūrimus galva, kurie atrodė gan tyčiniai, nes prieidavo prie varžovo ne smūgiais, o galva su viršugalviu. Wardas taip pat neretai priversdavo trauktis Kesslerį, kas šia. nėra patogi situacija.

Grupės etapas. Andre Wardas – Allanas Greenas 2010 Birželio 19 diena, Oaklandas, JAV. Šią kovą nesunkiai po 12 raundų laimėjo Andre Wardas. Allanas Greenas išties pasirodė vangokas ir Wardas tuo pasinaudojo kaudamasis artimoje kovoje, prispausadamas šį prie virvių ir grumdamasis klinčuose – Greenas retai galėdavo atsikvėpti. Tiesa, kaip minėjo pats boksininkas po kovos jis jautėsi silpnas ir pavargęs dėl trijų iš eilės treniruočių stovyklų, svorio metimo ir nesureguliuotos dietos. Greenas buvo statiškas ringe, mažai smūgiavo, mažai atliko džiabų, kombinacijų ir leisdavo Wardui pirmam atakuoti ir sumažinti distanciją.

Pusfinalis. Andre Wardas – Arthuras Abrahamas 2011 Gegužės 14 diena, Carsonas, JAV. Ši dvikova buvo panaši į kovą, kai Abrahamas kovėsi su Frochu, tik skirtumas tas, jog jis ringe buvo kiek aktyvesnis puolime ir sugebėjo laimėti 2-3 raundus, bet tai viskas ką jis pešė. Abrahamas buvo pataikęs kelis stiprius smūgius pradžioje, bet visgi jį techniškai apžaidė Wardas, kuris kontroliavo ringą, smogė kombinacijas ir džiabą. Wardas žinojo, jog Abrahamas pavojingas smūgiuotojas ir itin stiprus, todėl nesirengė kautis artimoje distancijoje, tačiau žinojo, jog šis beveik nekontraatakuoja ir geria smūgius, juda tiesiomis linijomis ir nejudina galvos. Abrahamas buvo tiesiog persekiojantis taikinys, jis pavargo po 6 raundų, kuriuose bandė spurtais užpulti Wardą, atsakyti į jo puolimą, tačiau tai nedavė vaisių. Wardas akivaizdu besibaigiant kovai norėjo nokautuoti Abrahamą, tačiau galima sakyti, jog amerikietis neturi didelės nokautojančios galios divizione ir turnyre.

Finalas. Andre Wardas – Carlas Frochas Atlantic city‘is, JAV. Ką gi finale susitiks du gana techniški, universalūs boksininkai, ką būtų galima išskirti? Frochas, be abejo, turi stipresnį smūgį, kietą smakrą, yra atkaklus, turi puikią sportinę formą, mėgsta laikyti distanciją ir atakuoti. Frochas gali judėti po ringą, ne tik stovėti prieš varžovą ir atsitraukinėti atgal, tačiau jis laiko kairę ranką žemai ir gan sužeidžiamas į korpusą. Visgi britas nevengia įsitraukti į atvirą kovą. Wardas yra klasikinis boksininkas, kuris gali pritaikyti taktiką, kuri atitinka jo fizinius duomenis ir įgūdžius ir taip pat varžovo parametrus. Jis turi greitas rankas , taip pat dinamiškai juda, puikus džiaberis, gali kautis tolimesnėje ir artimesnėje distancijose, nevengia įvelti varžovą į šiurkščias kovas, gali keisti stovėsenas. Vis dėl to, jo smūgiai nėra itin pavojingi, tad jis turi smogti kombinacijomis.

Kaip gali klostytsis kova? Gali būti, jog Frochas sieks atkirsti Wardui išėjimus, prispausti ir bombarduoti negailestingai tolimais smūgiais, jis gali nekreipti didelio dėmesio į Wardo bandymus atsakyti smūgiais. Wardas tokiu atveju turėtų pritaikyti aukštą tempą – daug judėti, pasitikinėti varžovą smūgiais, siekti kontraatakų, nutraukinėti atakas apsikabinimais ir lamdyti šonus. Jei kova vyktų ringo viduryje,ko gero, išryškėtų amerikiečio greičio pranašumas, kur jis galėtų daug ką nuveikti. Ar amerikietis siektų panaikinti brito ilgų rankų pranašumą? Sunku pasakyti, Wardas dažnai prieina prie varžovo žemai pasilengdamas, o Frochas gali pritaikyti smūgį iš apačios ir pats drąsiai pultų. Wardui tai daryti ringo viduryje ,ko gero, daryti būtų nenaudinga, tačiau esant netoli virvių imti ir prispausti varžovą galimas variantas. Džiabas taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį abiem – tas kuris sugebės jį pritaikyti gali kontroliuoti kovą.

Kas laimės? Wardas, ko gero, sieks neleisti įsivažiuoti Frochui ir apriboti jo galimybes. Jei amerikietis visą kovą nebėgs, bet bus aktyvus ringe ir trikdys Frochą – jis turėtų laimėti po finalinio gongo.