Boksas

Eimantas Stanionis: – ”Žinau, kad bus labai sunku, bet atvykau nugalėti.”

Kovo 15-18 dienomis Vilniuje vyksiančiame septintajame tarptautiniame pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono Dano Pozniako jaunimo (iki 18 metų) bokso turnyre dalyvaus rekordinis dalyvių skaičius – daugiau nei 100 boksininkų iš 19-os šalių. Be varžybų šeimininkų lietuvių, didžiausios bus Rusijos, Ukrainos ir Latvijos komandos.

Lietuvos edukologijos universiteto Didžiojoje sporto salėje vyksiančiose varžybose bus kovojama dešimtyje svorio kategorijų. Pernai D. Pozniako turnyro nugalėtojais tapo keturi Lietuvos boksininkai, tačiau trys iš jų jau perėjo į suaugusiųjų boksą. Net keturis kartus iš eilės čempionu yra tapęs Edgaras Skurdelis, dukart turnyrą laimėjo Ričardas Kuncaitis, pernai pergalę šventė ir Andrejus Sviridovas.

Šiais metais nugalėtojo vardą bandys apginti Eimantas Stanionis, kuris prieš kelias akimirkas grįžo iš svėrimų ceremonijos. Portalas Boksopasaulis.lt pašnekino kaunietį:

Saulius Bagdonas:  Kaip vyko pasiruošimas rytoj prasidėsiančiam 7 – ąjam Dano Pozniako vardo tarptautiniam jaunimo bokso turnyrui? Ar viskas klostėsi sklandžiai?

Eimantas Stanionis: Pasiruošimas nebuvo labai geras, nes prieš 3 savaites susižeidžiau ranką. Žinau, kad bus labai sunku, bet atvykau nugalėti.

Saulius Bagdonas: Pernai,  finale, gražioje kovoje privertėte pasiduoti slovaką Michalą Zatorsky ir svorio kategorijoje iki 56 kg tapote čempionu.  Šiemet boksuositės to pačio svorio divizijone?

Eimantas Stanionis: Tai buvo labai sunki kova, kuri pareikalavo daug ryžto  ir jėgų. Svorio kategorija iki 56 kg – jau praeitis. Mano svoris sparčiai kinta, tad šiais metais teks išbandyti jėgas 64 kg svorio kategorijoje.

Saulius Bagdonas: Kaip įprasta, į Dano Pozniako vardo bokso turnyrus atvažiuoja vieni stipriausių Europos boksininkų. Kurių šalių atstovus šiemet, laikote didžiausiomis grėsmėmis ringe?

Eimantas Stanionis: Kiekvienais metais susirenka geriausi iš geriausių. Manau stipriausios komandos tai – Azerbaidžanas, Ukraina ir Rusija.

Saulius Bagdonas: Esate laikomas vienu perspektyviausių šalies jaunųjų odinės pirštinės meistrų. Kokie tikslai keliami šiais – 2012 metais?

Eimantas Stanionis: Vienais metais vyksta Europos jaunimo bokso čempionatas, o kitais – Pasaulio. 2011 metais  patyriau pralaimėjimą kovoje dėl medalio su Rusijos atstovu. Šie metai man yra paskutiniai jaunimo grupėje, todėl noriu išsigydyti visas traumas ir tinkamai pasiruosti pasaulio čempionatui, kuris vyks Bankoke (Tailandas) spalio 15-28 dienomis.

Saulius Bagdonas: Ką norėtumėte perduoti savo fanams?

Eimantas Stanionis: Labai ačiū už palaikymą. Žinojimas, kad kažkas tavimi tiki ir serga, yra pati didžiausia paspirtis tobulėti.

Boksas

Startuos 7–asis tarptautinis Dano Pozniako vardo jaunimo bokso turnyras

Trečiadienį, kovo 14 dieną, Vilniuje prasideda 7–asis tarptautinis pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono Dano Pozniako vardo jaunimo (iki 18 metų) bokso turnyras.

Tris dienas vyksiančiame turnyre dalyvaus 22 komandos iš 19 šalių – Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Graikijos, Izraelio, Slovakijos, Slovakijos, Kazakijos, Norvegijos, Gruzijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Švedijos, Latvijos ir Lietuvos.

Planuojama programa:

kovo 15 d. 13.00 val. preliminarinės kovos;

kovo 16 d. 14.00 val. ketvirtfinaliai;

kovo 17 d. 14.00 val. pusfinaliai;

kovo 18 d. 13.00 val. finalai.

Turnyras vyks Vilniaus pedagoginio universiteto didžiojoje salėje. D. Pozniakas gimė 1939 m. spalio 19 d. Lenkijoje, netoli Balstogės. Po karo Pozniakų šeima persikėlė į Baltarusiją, o apie 1950–uosius atvyko į Vilnių. Kaip ir daugelis pokario vaikų, Danas domėjosi aviacija, tačiau tapti aviakonstruktoriumi jam nebuvo lemta. Bokso treniruotes D. Pozniakas pradėjo lankyti 14 metų, o jau 1958 m. pirmą kartą tapo Lietuvos čempionu.

D.Pozniakas – pirmasis Lietuvos olimpinis čempionas (1968), Europos čempionas (1965, 1967, 1969), 1963–iaisiais Senojo žemyno pirmenybėse apdovanotas sidabro medaliu, IV SSRS tautų spartakiados čempionas (1967), keturis kartus (1958, 1962, 1963, 1964) Lietuvos ir keturiskart (1962, 1965, 1967, 1968) SSSR čempionas. Iš viso turėjo 217 kovų, iš kurių laimėjo 203.

Su boksu D.Pozniakas atsisveikino 1970–aisiais. Nuo 1974 m. – tarptautinės (AIBA) kategorijos teisėjas, 1991 m. išrinktas LBF prezidentu ir dirbo juo penkerius metus. 1994 m. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu.

1995 m. mūsų šalies bokso federacija sudarė pastarojo 50–mečio geriausių Lietuvos sportininkų dešimtuką pagal Tarptautinės mėgėjų bokso asociacijos reikalavimus – nugalėtoju tapo D.Pozniakas. Penkerius metus nuo 1983–iųjų bokso veteranas praleido treniruodamas Seišelių salų boksininkus.

D.Pozniakas buvo Lietuvos bokso federacijos prezidentas. Jo ryšiai ir autoritetas bokso pasaulyje labai pravertė mūsų šaliai. Daugelį metų D. Pozniakas dirbo Vilniaus sporto klubo “Gintaras” pirmininku, rengė įvairiausias sportines varžybas technikos mokyklų auklėtiniams.

D. Pozniakas buvo apsikrovęs daugybe darbų: LTOK, Olimpiečių klube. Jis noriai dalyvaudavo visuose sporto renginiuose, susitikimuose, į kuriuos būdavo kviečiamas. Nė vienas Lietuvos olimpiečio pagerbimas nepraeidavo be D.Pozniako.

Dėl savo žmogiškųjų savybių Danas Pozniakas buvo tituluojamas bokso džentelmenu.

Boksas

Vasylis Lomachenko: – ”Čempionu gali ir nebūti, tačiau privalai būti kovotojas.”

Vienu geriausių pagal svorį tarp savo kartos olimpiados boksininkų laikomas ukrainietis Vasylis Lomachenko yra akivaizdus favoritas laimėti lengvo svorio aukso medalį šiais metais vyksiančiose Londono olimpinėse žaidynėse. Nepriekaištingos technikos ir įspūdingos jėgos kombinacija yra būtent tas ginklas, kurio dėka kairiarankis boksininkas iš Odesos yra toks nesulaikomas.

Laimėjai du AIBA pasaulio čempionatus dvejose skirtingose svorio kategorijose. Ar dabar tavo tikslas pelnyti antrąjį olimpinį aukso medalį?

Taip, be abejonės. Toks yra pagrindinis mano tikslas. Jis padeda man susikaupti ir stengtis toliau sunkiai treniruotis, ruošiantis šių metų vasarai.

Papasakok apie Baku. Šešioliktuke buvai visai arti pasitraukimo iš turnyro, tačiau turnyrą užbaigei užtikrintai. Kuri kova buvo įsimintiniausia?

Įsimintiniausia kova buvo prieš brazilą Robsoną Conceicao. Kovos metu jaučiausi esąs stipresnis, tačiau pasirodo, jog taškai buvo skaičiuojami mano priešininkui. Rezultatu likau nepatenkintas, tačiau mūsų apeliacija buvo sėkminga. Prisimindamas tą kovą galiu pasakyti, kad ji buvo sunki ir mano priešininkas kovojo puikiai. Man tai buvo tikras psichologinis išbandymas. Likau labai dėkingas savo treneriams ir kitiems komandos boksininkams, kurie mane morališkai palaikė. Kai tik kovos rezultatas buvo pakeistas, tapau dar alkanesnis pergalių ir niekas negalėjo manęs sulaikyti. Norėjau įrodyti ne tik kitiems, bet ir sau pačiam, kad atėjau čia laimėti.

Esi laikomas stipriu favoritu Londone laimėti auksą. Kaip susitvarkai su tokiu spaudimu?

Man tereikia toliau dirbti, nenuleisti galvos ir susikaupti tam, kas manęs laukia.

Tau dar tik 24 metai. Per savo karjerą gali sulaužyti daugelį rekordų. Ar apie tai galvoji?

Mane visada mokė problemas spręsti tik joms iškilus. Dabar pagrindinis mano uždavinys yra pasirengti ir tinkamai pasirodyti Londono olimpiadoje. Po to matysime, kas bus.

Papasakok apie savo santykius su tėvu, kuris visada būna kartu šalia ringo.

Mūsų santykiai tiesiog puikūs. Jis man yra treneris, tėvas ir mokytojas. Iš širdies jį myliu ir gerbiu. Labai malonu žinoti, kad jis visuomet yra šalia, kad ir kur bebūčiau.

Kas tave užveda?

Sėkmė ir pergalės. Taip pat tėvo pagyrimai, kai žinau, kad jis manimi didžiuojasi.

Savo gimtajame krašte esi laikomas superžvaigžde. Ką apie tai manai?

Superžvaigždės statusas manęs nedomina. Išgarsėjimas taip pat. Myliu boksą, myliu savo sportą ir esu patenkintas, kad mano gyvenimas yra susietas su juo, tačiau šlovė ne man. Esu suinteresuotas tik treniruotėmis ir pergalėmis, daugiau niekuo.

Ukraina Baku įsirašė į istoriją, iškovodama keturis aukso medalius ir vieną sidabro medalį. Koks tikslas Londone?

Šiuo metu turime labai gerą komandą. Suprantu, kad Londone laimėti bus daug sunkiau, nes visi į mus taikysis, o mes negalėsime nieko nustebinti. Bet mes stiprūs ir esu įsitikinęs, kad kaudamiesi iš visų jėgų galime pasiekti daug.

Papasakok apie kitus komandos draugus. Kas tau kelia didžiausią įspūdį?

Kaip jau minėjau, turime tiesiog fantastišką komandą. Joje tvyro draugiška atmosfera ir tarpusavio palaikymas. Mes rūpinamės vienas kitu ir palaikome vienas kitą ne tik kovų metu, bet ir kasdieniniame gyvenime. Aš manau, kad neabejotinas mūsų komandos lyderis yra Alexanderis Usykas. Visi vyrukai jį išrinko komandos kapitonu. Jis yra geroje mokykloje treniruotas boksininkas, turintis gerą techniką, sunkiai dirbantis ir apskritai šalia jo malonu būti, nes jis visada linksmai nusiteikęs.

Kodėl Ukraina yra tokia sėkminga bokso šalis?

Ukrainos bokso mokyklos yra žinomos jau nuo senų laikų, iš tikrųjų dar nuo Sovietų Sąjungos. Turėjome kelis pasaulio ir Europos čempionus, įskaitant Alexanderį Yagubiną, Victorą Savichenko ir daugelį kitų žinomų Europos, pasaulio čempionų bei olimpinių žaidynių aukso medalių savininkų. Galime prisiminti 1996-ųjų olimpiadą Atlantoje, kurioje triumfavo Vladimiras Klitschko. Šiandien turime labai kūrybingą boksininkų ir trenerių komandą. Pasirengimo programa vis labiau tobulinama ir šiuo metu galime pasigirti esantys vieno labiausiai ištobulintų pasirengimo centrų auklėtiniai.

Papasakok apie savo treniruočių rutiną?

Daug valandų praleidžiu sunkiai dirbdamas ir visada atiduodu visas jėgas. Tai man padeda tapti stipresniu ir labiau susikoncentravusiu boksininku. Aš ir toliau turiu tobulėti, o tai galiu pasiekti tik didžiuliu darbu. Jėga ir gera forma yra pagrindiniai akcentai, bet nuolat siekiu patobulinti greitį bei techniką.

Esi neįtikėtinai geros formos ir tavo smūgiai yra itin galingi. Kokia tavo paslaptis?

Viskas labai paprasta. Visi nuopelnai tenka sunkiam darbui ir atsidavimui.

Ar turi kokių nors ypatingų mitybos patarimų?

Tiesą sakant, Ukrainoje yra specialus maistas jėgai stiprinti. Jis vadinamas lašiniais.

Kas yra tavo bokso ikonos? Kas tave įkvepia?

 Kažkokių bokso dievaičių neturiu. Vis dėlto, visada gerbiau ir mėgavausi didžiais bokso specialistais, ypač Mohammadu Ali, Joe Louisu, Floydu Pattersonu ir Roy‘umi Jonesu jaun.

Kaip pradėjai boksuotis?

Kaip jau žinote, mano tėvas yra treneris. Kai man buvo šešeri, jis atsivedė mane į bokso salę, o visa kita jau istorija.

Ar turi kokių patarimų jauniems vaikinams ir merginoms, kurie tikisi sekti tavo sėkmės keliu?

Pagrindinis patarimas, kurį galiu duoti, yra mylėti tai, ką darai, sunkiai dirbti ir niekada savęs netausoti.

Koks yra tavo devizas?

Čempionu gali ir nebūti, tačiau privalai būti kovotojas.

Boksas

Vitalis Klitschko ir Davidas Haye derasi dėl tarpusavio dvikovos

Galimos kovos tarp Vitali‘aus Klitschko ir Davido Haye gandams vėl iškilus į paviršių ir turint omeny, kad titulo gynimo kova, kuri vyko Vokietijoje, buvo tikras pasišaipymas, galime labiau pasigilinti į šiuos gandus.

Haye minėjo, jog Klitschko vadybininkas Berndas Boente yra būtent ta kliūtis, kuri trukdo boksininkų tarpusavio dvikovos įgyvendinimui. Tuo tarpu pats vadybininkas turėjo savo nuomonę šia tema. 

WBC sunkaus svorio čempiono Vitali‘aus Klitschko vadybininkas Berndas Boente prieštarauja socialiniame tinklapyje Twitter pasirodžiusiai britų sunkiasvorio Davido Haye žinutei, kurioje boksininkas teigia, jog Vitali‘us sutiko su juo kautis sekančioje kovoje. … Kaip teigia Boente, Haye reikalauja neįtikėtinai didelių garantijų ir 50 procentų britų užsakomųjų transliacijų pelno. Su šiais reikalavimais Klitschko komanda nepasirengusi sutikti.

Klitschko (44-2, 40 nokautų) ir Haye (25-2, 23 nokautai) dėl kovos derasi jau nuo praėjusių metų pabaigos. Abiejų boksininkų pusės mano, jog arba abu boksininkai turi neišspręstų tarpusavio ginčų, arba kova yra tokia pelninga, kad tokios galimybės negalima praleisti.

Kad ir kokios bebūtų priežastys, abu boksininkai nori kautis. Jei bandytume iš šios situacijos išpešti istoriją, galima teigti, jog Vitali‘us nori užbaigti darbą, kurį Wladimiras pradėjo praėjusių metų liepą, o tuo tarpu Haye trokšta susigrąžinti savo reputaciją. Haye teigė, jog jis praktiškai yra pasitraukęs iš sporto, tačiau grįžtų tik tokiu atveju, jei galėtų susikauti su vienu iš brolių Klitschko. Neseniai jis paneigė visus gandus apie galimą kovą su Derecku Chisora.

Haye vadybininkas ir treneris Adamas Boothas teigė, jog abiejų boksininkų pusėms niekaip nepavyksta susitarti:

„Su jais bandžiau susitarti jau keturis kartus. Tuo tarpu buvo tik viena kova. Jau ketvirtą kartą su jais deriuosi, jie yra labai sunkiai sukalbami žmonės. Tačiau gali būti, kad tą patį jie galvoja ir apie mus.“

Skirtingai nei dauguma Klitschko priešininkų, Haye iš tikrųjų turi didelę vertę: į jo kovas parduodama daugybė bilietų, jis garantuoja aukštus televizijos reitingus ir turi daugybę gerbėjų net jam ir nesant karjeros viršūnėje. Klausimas tik tas, ar jis į jo kovas parduodama pakankamai bilietų, ar jis garantuoja pakankamai aukštus televizijos reitingus ir ar turi pakankamai didelę gerbėjų minią, kad pateisintų savo reikalavimus? Būtent tai ir stabdo visas derybas.

Tiek Haye, tiek ir Boothas taip pat atvirai kritikavo Klitschko reikalavimus, teigdami, jog jų kontraktų sąlygos yra pernelyg vienpusiškos. Tiesa, su tokiu teiginiu tikrai galima sutikti. Klitschko komanda yra labai gudri ir apsukri bei visuomet siekia išpešti iš kiekvienos kovos maiksimalų pelną. Kad ir kokie profesionalūs ir geranoriški jie bebūtų, visi sukasi tame pačiame versle. Jie nori to, kas, jų manymų, teisėtai priklauso jiems. O turint omeny, kad jie absoliučiai dominuoja visoje divizijoje, visai nenuostabu, jog jie nori pačio didžiausio pyrago kąsnelio.

Boksas

Padėkojimas po III tarptautinio Zigmo Katiliaus vardo bokso turnyro

Prabėgus kelioms dienoms, nuslūgus emocijoms, noriu padėkoti ir tik dėkoti visiems dalyviams, visiems svečiams ir žiūrovams atvykusiems į jau tradiciniu tapusiu III tarptautinį ZIGMO KATILIAUS VARDO bokso turnyrą.

Labai malonu, kad jau trečią kartą į minėtą turnyrą atvyksta olimpinis vicečempionas Jonas Čepulis,  kuris 1968 Mechiko OŽ finale nusileido tik būsimai profesionalaus bokso įžymybei Džordžui Foremanui. Malonu matyti Gitą Juškevičių bei mūsų Londono OŽ viltį Egidijų Kavaliauską, pirmąjį profesionaliame bokso ringe jėgas išbandžiusį Rimvydą Bilių, kitus sportininkus. Galiu didžiuotis, kad jau trečią kartą pasveikinti dalyvių atvyksta Marijampolės meras Vidmantas Brazys. Savo apsilankymu visuose trejuose turnyre bei mano mėgėjiškose fotoparodose pagerbia žodžio meistras, LR Seimo narys dr. Arvydas Vidžiūnas, kuris mane ir įvardino gražiu vardu – bokso seserimi. Mano, gal būt, subjektyviu vertinimu, minėtas  turnyras, pravedamų analogiškų turnyrų tarpe,  įgyja savo vardą. Ypač malonu, kad šiais metais svečių tarpe galėjau sutikti TPVK Atstovybės Lietuvos Respublikoje vadovą  Gintarą Skobą,  sulaukiau palaikymo savo idėjoms, populiarinant boksą. Džiaugiuosi, kad naujai išrinktos Lietuvos bokso federacijos prezidentas ir valdybos nariai, taip pat, turnyro metu stebėjo kovas ringe. Viliuosi, kad rasime bendrą kalbą ir sulauksiu palaikymo bei pagalbos dėl minėto turnyro pravedimo. Kad įvyko šis turnyras esu dėkinga Savivaldybės sporto skyriaus vedėjui Vytautui Papečkiui, Kęstučiui Bagdonavičiui – buvusiam Marijampolės apskrities bokso prezidentui ir dabartiniam – Algirdui Geležiui. Esu tos nuomonės, kad randu bendrą kalbą ne tik su treneriais, sportininkais, bet ir su bokso veteranais.  Laikiau garbės reikalu į turnyrą pakviesti buvusį trenerį Juozą Petrauską, atidavusį visus gražiausius savo gyvenimo metus, puoselėjant boksą Marijampolėje. Veteranų nuomonė, draugiškumas, gyvenimiška patirtis man labai svarbi. Dėkoju Kauno apskrities bokso veteranų klubui, kad taip gražiai susiorganizavo ir atvyko į šį turnyrą stebėti jaunųjų boksininkų finalinių kovų. Tikiuosi nenusivylė turnyru.

Mano giliu įsitikinimu, turnyro sėkmė susideda iš visų smulkmenų, kas sudaro visumą. Todėl pagal išgales stengiausi pasveikinti sportininkus, įteikdama jiems medalius, diplomus ir dovanėles. Jau treti metai dovanoju sportininkams knygas, enciklopedijas, nes, galvoju, kad tai skatina žmogų tobulėti, kelti savo intelektą. Praeitais metais treneriui Kaziui Dakniui dovanojau bokso pirštines, nors jo auklėtiniai kažkodėl nedalyvavo turnyre. Na, o šiais metais, kada galėjo dalyvauti jo auklėtiniai – jie net 3 – Emilis Stopirštis, Osvaldas Juškevičius ir Deivydas Mikalauskas – tapo turnyro nugalėtojais, o Ernestas Lisauskas iškovojo sidabro medalį. Marijampolės apskričiai garbingai atstovavo ir trenerio Algirdo Bagdonavičiaus auklėtiniai. Tai geras startas jaunųjų boksininkų didžiosioms pergalėms. Marijampolės apskrities bokso federacija išrinko Osvaldą Juškevičių ( 44 kg ) kaip turnyre geriausiai kovojusį Marijampolės apskrities boksininką. Šiais metai bokso pirštines įteikiau perspektyviam treneriui Mindaugui Višniauskui, kuris, reikia tikėti, ilgam įleido šaknis į Suvalkijos žemę. Jis šiais metais išrinktas į Marijampolės apskrities bokso federacijos valdybą. Sėkmės jam darbuojantis bokso labui. Tikiuosi ir jo auklėtinių pergalių. ( Šio turnyro rezultatus lai specialistai komentuoja )

Teisėjų korpusui jau trečius metus vadovauja Vytautas Bingelis. Į teisėjų darbą kreipiu ypatingą dėmesį. Šiame turnyre nemačiau ašarojančių jaunųjų boksininkų, vadinasi, teisėjai dirbo gerai. Antrus metus iš eilės Arnoldas Mackevičius išrenkamas geriausiu turnyro teisėju. Šiais metais įsteigiau medalius ir teisėjams. Nors, mano nuomone, tarptautiniuose turnyruose teisėjavimui turėtų būti naudojamas ir kompiuteris. Prisimenu tą seną laiką, kai mano vyras buvo LBF prezidentu, net tuomet jau buvo pirmieji sėkmingi teisėjavimo bandymai, naudojant kompiuterį… bet Marijampolėje iki šiol dar neteko varžybose matyti kompiuterio…

Dėkoju boksopasaulis.lt įkūrėjui Sauliui Bagdonui ir pelnytai galiu didžiuotis, kad prieš metus startas  kovų ringe filmavimui buvo duotas, būtent, ZIGMO KATILIAUS VARDO  turnyre. Dėkoju visiems rėmėjams, kurie pažymėti plakate. Dėkoju Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centro kapelai „Jovarai“ ir jos vadovui Albinui Venslovai, kurie atliko ir „Suvalkijos bernioką“, ir „…žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos…“ Tai neišvengamai tapo tradicija šias dainas  dainuoti per minėtą turnyrą. Dėkoju „Javonėlio“ vadovei Alinai Kvietkauskienei ir mergaitėms tautiniais rūbais, talkinusioms ir papuošusioms renginį, įteikiant apdovanojimus sportininkams.  Dėkoju „Scenos servisas“ ir Mariui Čeponui už visų trijų turnyrus įgarsinimą. Dėkoju visiems visiems…Dėkoju net ir tiems, kurie nenorėjo, kad skambėtų šis turnyras dar garsiau.

Ir į tokį vyrišką sportą – boksą žiūriu per moteriškumo prizmę. Man svarbu etika, estetika, kokybė, o ne kiekybė. Galiu pasidžiaugti, kad pavyko suburti turnyre dalyvavusius trenerius, teisėjus, užsienio komandų atstovus po pusfinalio kovų jaukiai, kultūringai pralesti vakarą. Tik niekaip negaliu suprasti, kodėl po to buvo ignoruojama mano idėja…, kad sportininkai,  kovosiantys finalines kovas, išeitų į rikiuotę ringe užsidėję ant nugaros-pasipuošę raudonos ir mėlynos spalvos Zigmo Katiliaus vardo fondo jiems dovanojamais rankšluoščiais, kuriais vėliau treneriai pertraukėlių tarp raundų metu galėtų vėduoti sportininkams.  Dabar tik galiu įsivaizduoti koks būtų buvęs efektas ir reginys. Gaila, kad šio turnyro organizavime neturėjau įtakos, nors pridėjau daug širdies ir energijos ir ne tik…Turiu vilties ir atsakingų žmonių pažadus dėl sekančio turnyro, todėl tikrai žinau, nepaisant visų vėjų, IV  tarptautinis ZIGMO KATILIAUS VARDO bokso turnyras turėtų įvykti. Šiame turnyre mačiau labai daug geranoriškumo ir supratimo. Lauksiu visų Jūsų palaikymo ir pagalbos.  Suprantu, kad tik dirbant komandoje galima padaryti didelius darbus. Man labai svarbu, kad tarptautiniame turnyre nebūtų mindžiojamas, o būtų pateisintas Lietuvos, Marijampolės, Zigmo Katiliaus ir bokso garbingas vardas.

Dėkoju visiems palaikantiems mano pastangas populiarinant boksą, už supratingumą ir žmogiškumą. Man malonu buvo, kad gerą žodį sakė ne vienas treneris, užsienio komandų treneriai ir vadovai.  Didžiausias įvertinimas ir aukščiausia padėkos forma šiame turnyre, atperka viską – kai išeina į salę treneriai Vincas Murauskas ir Kazys Daknys su savo auklėtinias ir kiekvienas įteikia po rožę… Viskas tai taip tikra, prisipažinsiu – sugraudino… o ir vyrų akyse ne taip dažnai gali matyti ašaras… gerumo, nuoširdumo… turnyro metu aš mačiau… Šis pasėtas dėkingumo grūdas jaunųjų sportininkų širdyse tikrai duos gražius vaisius…

Boksas

Vitalis Klitschko apgynė WBC titulą. Foto ir video galerija. Atnaujinta

Vitalis Klitschko pilnutėlėje Miuncheno arenoje apgynė WBC sunkaus svorio čempiono titulą prieš Derecką Chisorą iš Anglijos. Visi trys teisėjai skyrė pergalę ukrainiečiui atitinkamai 118:110 , 118:110  ir 119:111.

Brito promoteris Frankas Warrenas jau dabar kalba apie atsakomąją dvikovą su Vitaliumi ir neatmeta galimybės suvesti savo boksininką su kitu broliu Wladimiru.

Chisora (15-3, 9 nokautai) pralaimėjo tris iš paskutinių keturių savo kovų, tačiau situacija iš tikrųjų yra ne tokia bloga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pralaimėjimas prieš Tysoną Fury buvo patirtas dėl itin prastos boksininko fizinės formos, o gruodžio mėnesį boksininkas nusileido Robertui Heleniusui, tačiau daugumos nuomone kovos nugalėtoją nulėmė labai šališki teisėjų Suomijoje sprendimai.

Šiąnakt jis aiškiai pralaimėjo Klitschko, tačiau privertė Vitali‘ų padirbėti kur kas stipriau nei bet kuris kitas priešininkas nuo 2003 m. kovos su Lennoxu Lewisu. Ar jis nusipelnė antro šanso palaužti 40-metį, o gal galimybės kautis su Wladimiru?

Be jokios abejonės Warrenas nori savo boksininkui pačių geriausių kovų. Tą jau minėjau prieš tai, kuomet aptarinėjau Chisoros spjūvį Wladimirui į veidą prieš kovą, tačiau tokie vyrukai kaip Chisora neišgaruoja. Jie tiesiog perdega. Chisora yra labai tvirtas boksininkas, tačiau neturėdamas ypatingo talento jis gali dingti iš pirmų laikraščių puslapių taip pat greitai, kaip į juos pateko.

Gali būti, kad Vitalis (44-2, 40 nokautų) nebemato prasmės kautis su Chisora antrą kartą, tačiau jo jaunesnis brolis Wladimiras (56-3, 49 nokautai) gali ir neatsisakyti iškaršti Dereckui kailį. Abu broliai į įžeidimus žiūri labai rimtai, ir nors po spjūvio į veidą Wladimiras nerodo ypatingų emocijų, tačiau tai jam neabejotinai nepatiko.

Kovo 3 d. Wladimiras susikaus su Jeanu Marcu Mormecku ir ši kova nusimato labai nelygiavertė. Paskutiniai Wladimiro priešininkai tikrai nepalieka gero įspūdžio. Sklinda kalbos apie Klitschko revanšą su Tony Thompsonu, tačiau ši kova dar 2008 metais nebuvo labai įdomi, o Thompsonas nuo to laiko dar labiau paseno.

Wladimiras ir Chisora prieš tai jau turėjo net dvi tarpusavio dvikovos datas: pirmą kartą boksininkai turėjo susiremti 2010 m. gruodžio mėn., tačiau Wladimiras negalėjo kautis dėl treniruočių metu patirtos traumos, kitą – 2011 m. balandį, bet ir ši kova buvo atšaukta, nes Wladimiras nusprendė vietoj Derecko priešininku pasirinkti Davidą Haye.

Boksas

Vitalijus Kličko – Dereckas Chisora kovos apžvalga

Šį šeštadienį, Miunchene (Vokietija) Olympiahalle arenoje (virš 15 tūkst.)įvyks dvikova dėl WBC sunkaus svorio čempiono titulo, kurios metu ukrainietis Vitalijus Kličko (43-2,40KO‘s) bandys apginti organizacijos karūną 7 kartą iš eilės  prieš britą Derecką Chisorą (15-2, 9 KO‘s). Vitalijus Kličko pasirinko šį varžovą, nes manė, jog britas buvo pranašesnis kovoje prieš suomį R. Heleniusą, kuriam teisėjai abejotinu verdiktu atidavė pergalę ir Europos čempiono titulą. Galima sakyti, ukrainietis kaunasi su vertu pretendentu į čempiono titulą.

Statistika. Pirma, reikėtų, ko gero, remtis skaičiais : Vitalijus Kličko yra turėjęs beveik 2/3 daugiau profesionalių kovų iš kurių 15 buvo pasaulinio lygio titulo kovos, 4 Europos lygio titulo kovos, Kličko turi 93 procentų nokautų santykį. Viskas atrodo įspūdingai įskaitant ir tai, jog ukrainietis iš esmės nėra pralaimėjęs nė vienos kovos. Kovoje prieš Chrisą Byrdą Kličko pirmavo, tačiau nutraukė kovą dėl peties traumos, prieš Lennoxą Lewisą Kličko taip pat pirmavo, vis dėlto, dvikova buvo sustabdyta dėl daugybinių žaizdų veido srityje. Dereckas Chisora yra turėjęs 3 titulines D. Britanijos lygio kovas ir 1 Europos lygio titulinę kovą. Brito nokautų santykis nėra itin žemas, tačiau taip pat neįspūdingas – 60 procentų. Fiziniai skirtumai taip pat didžiuliai  šioje dvikovoje Kličko naudai: 14 cm ūgio pranašumas ir 15 cm sieksnio pranašumas. Tiesa, Chisora net 12 metų jaunesnis, nors amžius gana subtilus dalykas. Britas teigė, jog Kličko kovos nuobodžios ir kad šis kaunasi su senais arba mažais nors pats savęs mažu nelaiko, ko gero, dėl stambaus kūno sudėjimo ir didelės masės.

 

Varžovo pasirinkimas. Kalbant apie Kličko – jis jau būdamas 27 metų kovėsi dėl WBO karūnos ir turėjo 24 kovas savo sąskaitoje iš kurių 24 baigėsi nokautais. Tuometu jis buvo kylanti sunkaus svorio superžvaigždė, ko negalima pasakyti apie Chisorą, nors apskritai ir apie visą sunkiasvorių divizioną šiuo metu. Tad ar Kličko turi iš ko rinktis? Vargu. Nors divizione yra aukštesnių vyrukų nei Chisora: Alexanderio Dimitrenko ūgis 201 cm, Roberto Heleniuso 201 cm, Tysono Fury 206 cm. Pastariesiems dviem dar trūksta patirties ir fizinio pasirengimo, tačiau Dimitrenko savo reziumė turi 33 kovas ir jis WBC reitinguose užima 2-ą vietą, kai tuo tarpu Chisora tik 15-tą. Tysonas Fury užima 7-tą, Heleniusas 8-tą, Denisas Boytsovas (4-tas) turi puikų pergalių santykį – 24 KO’s/29  ir nė vieno pralaimėjimo. Šie vyrukai gal ir nėra supertalentai ar itin pavojingi smūgiuotojai, tačiau atsižvelgiant į skaičius – jie pranašesni už Chisorą. Kita vertus, Chisora neoficialiai įveikė tą patį Heleniusą, kuris yra 3-as IBF, 1-as WBO, 3-as WBA reitinguose, todėl galima britui suteikti kreditą.

 

 

Pagrindiniai duomenys

V. Kličko ( 43-2, 40 KO‘s)

D. Chisora ( 15-2, 9 KO‘s)

40 m.

amžius

28 m.

201 cm.

ūgis

187 cm.

203 cm.

sieksnis

188 cm.

111-115 kg.

svoris

107- 112 kg.

 

Boksininkų galimybės ir taktikos. Dereckui Chisorai, ko gero, neteks sukti daug galvos kokį planą reiks įgyvendinti ringe. Jis darys ką ir visad daro ringe – bandys kautis artimoje distancijoje, sumažinant erdvę panaikinti Kličko ūgio ir ilgų rankų pranašumą, tuomet atakuoti korpusą ir galvą trumpais kabliais. Per paskutinę kovą su Heleniusu pademonstravo tai, kas nuo jo priklauso – neblogą smūgių spartą ir neblogą galvos linksėjimą ir judėjimą pažemiais siekiant išvengti džiabų ir prieiti prie varžovo. Vis dėl to, britas negali būti pernelyg beatodairiškas puldamas – ypač ringo viduryje ir plačiais kairės kabliais į kuriuos Kličko galėtų atsakyti kontraatakomis. Chisora turi tiksliai žinoti kada ir kaip reikia pulti Kličko ringe. Jam reikės būti itin techniškam vengiant smūgių, greitam, fiziškai gerai pasirengusiam, pritaikyti brutalias taktikas. Jei Chisora nesugebės prieiti prie Kličko korpuso ar bent jau prispausti prie virvių, jis beveik neturi šansų.

Vitalijų Kličko paprastai niekas netalžo prirėmęs prie virvių – jis koorinduotas, mobilus, plastiškas, atletiškas, tikslus ir turi tokius smūgius, kurie, ko gero, jau kovos pradžioje sumažina varžovų efektyvumą, apsvaigina. Gindamasis jis neretai atsilošia, pasukdamas pečius jais dengiasi ir ištiesia ilgas rankas – tad taikinys varžovui būna retai pasiekiamas, o esant arti jis „suriša“ priešininko rankas ir teisėjui belieka tik išskirti. Kličko mėgsta smūgiuoti tiesų dešinės smūgį, džiabą, pusiau kablį pusiau smūgį iš apačios kaire, iš apačios į korpusą. Kličko smūgių sparta nėra maža, jis nėra nerangus gal dėl to, jog jis daugiau smogia tiesesnių rankos smūgių nei stiprių smūgių, kurie reikalauja didesnio užsimojimo ir laiko tokiam aukštam ir neypatingai greitam boksininkui. Žinoma, jis aukštas ir išnaudoja savo ginklus, tačiau jis visa mase retai užsimoja net ir varžovui apsvaigus ant virvių.

 Prognozė. Jei Dereckas Chisora bus  daugiau nei pranašesnis greičiu, fiziniu pasirengimu ir pritaikys aukštą kovos tempą tuomet jam reikės tikėti, kad jis nuvargins Kličko ir jį palauš antroje kovos pusėje.  Jei Chisora greitai pavargs ir neturės didesnio greičio – jį pamažu raundas po raundo „išardys“ ringo centre, kaip iki tol buvusius varžovus. Kličko turėtų kontraatakuoti, smūgiuoti ir geriau kontroliuoti ringo plotą, būti atsargus, mobilus, koncentruotas. Kovą po 12 raundų taškais turėtų laimėti Kličko, mažiau tikėtinas nokautas 7-10 raunduose. Britas gali laimėti nebent taškais. Dvikova turėtų būti karšta vien dėl puolamojo Chisoros stiliaus, tačiau Kličko smūgiai yra ataušinę net 93 procentus varžovų. Vienas iš jų sieks sumedžioti, kitas apsiginti smūgiais ir gudrumu.

Boksas

Puikaus bokso renginio metu gimė naujas klubas

Sekmadienį, Kaune, sporto klube „Dainralfas“ pagaliau įvyko ilgai lauktas, iki šiol negirdėtas renginys – „Challenge Kaunas Strikers 2012 (vol.1)“.
Į šį turnyrą sugužėjo didžiulis būrys kovotojų, trenerių, šeimos narių, bokso pasaulio atstovų, bei gerbėjų. Sveikinimo žodį tarė pats Lietuvos Bokso federacijos prezidentas – Darius Šaluga, kuris parodė kaip dera elgtis tikram džentelmenų sporto atstovui, kovas stebėdamas greta savo oponento, vos prieš savaitę vykusiuose Lietuvos Bokso federacijos rinkimuose – Gintaro Skobo.

Vėliau visus susirinkusius sveikino renginio kaltininkas bei organizatorius Vytautas Binkis.
Jaukiai įsitaisę už stalelių žiūrovai stebėjo keturias nuožmias kovas: pirmoji –mėgėjų bokso kova, trukusi tris raundus po tris minutes. Jos metu susikovė Sergey Marchenko iš „Kaunas Strikers“ klubo ir Artem Filipovič iš sostinės klubo „Gintarinė pirštinė“. Vieningu teisėjų sprendimu kovą laimėjo Artem Filipovič.

Antrosios kovos metu į ringą žengė merginos, kovojusios keturis raundus po dvi minutes, tai – Evelina „Eva“ Adomulytė iš sporto klubo „Dainralfas“ ir Ana Starovoitova iš klubo „Gintarinė pirštinė“. Šioje kovoje buvo paskelbtos lygiosios.

Trečioji kova – profesionali bokso dvikova, trukusi keturis raundus po tris minutes, jos metu susirungė sporto klubo „Kaunas Strikers“ atstovai: Tomas Vosylius ir Jonas Kažukauskas, nors teisėjų nuosprendžiu laimėjo Jonas, šis teisėjų verdiktas sukėlė daug prieštaringų nuomonių iš kovą mačiusių bokso fanų, bei specialistų.

Pertraukėlių tarp kovų metu žiūrovų ausis džiugino kylanti naujoji Lietuvos vokalo žvaigždė AnilorK su savo soline programa.

Ketvirtoji kova – vakaro kulminacija, tai trenerio Vytauto Binkio kova su trimis jaunais sportininkais: pirmasis į ringą žengė perspektyvus „Dainralfo“ klubo sportininkas Daumantas Barinovas, tačiau jam dviejų raundų trukusių po tris minutes metu nepavyko nokautuoti Vytauto ir atsiimti 300lt piniginio prizo.

Sekantis savo jėgas įrodinėjo taip pat klubo „Dainralfas“ sportininkas Matas „Matufajus“ Stebuliauskas, tačiau jam, kaip ir Daumantui nepavyko įveikti daug patirties turinčio Vytauto ir papildyti savo piniginės 200lt.

Paskutinis į ringą žengė „Kaunas Strikers“ klubo atstovas Sergey Marchenko, tačiau Vytautas atsilaikė ir prieš šį sportininką taip nesuteikdamas galimybės jam laimėti 100lt. Visus šešis raundus Vytautas meistriškai neleido savo varžovams pasiekti pagrindinio tikslo – jį nokautuoti.

Po renginio visi buvo pakviesti į klubą „Siena“, kuriame vyko entuziastingas kovų aptarimas, buvo stebima filmuota kovų medžiaga, ne vienas jaunas kovotojas išgirdo daug gražių komplimentų savo pusėn iš jau patyrusių kovotojų ar ilgametę patirtį turinčių trenerių, žinoma, tai kovotojus tik dar labiau paskatins treniruotis ir mylėti boksą.

Po kovos pakalbintas Vytautas Binkis sakė, jog renginys išpildė visus jo lūkesčius. Buvo surinkta 9000 litų suma „Kaunas Strikers“ klubui įrengti. Vytautas „Kaunas Strikers“ vardu padėkojo visiems susirinkusiems, bei prisidėjusiems prie naujojo perspektyvaus kovinio sporto klubo starto.

Boksas

Nonito Donare’as iškovojo WBO titulą

Nonito Donaire‘as iškovojo WBO pirmojo puslengvio svorio titulą, nevienbalsiu teisėjų sprendimu įveikdamas Wilfredo Vazquezą jaun. Du teisėjai rezultatu 117-110 pergalę skyrė Donaire‘ui. Tuo tarpu teisėjas Rubenas Garcia kažkokiu sunkiai paaiškinamu būdu sugebėjo pergalę rezultatu 115-112 skirti Vazquezui jaun.


Kovos pradžioje Donaire‘as greitai įsismagino ir staigiai smūgiavo priešininkui įvairiomis kombinacijomis. Boksininkas iš Puerto Riko bandė susiimti ir antrame raunde, nors buvo šiek tiek sugniuždytas Donaire‘o greičio pranašumo. Vazquezas bandė įtvirtinti savo smūgį priekine ranka, tačiau žaibiški filipiniečio smūgiai buvo kur kas įspūdingesni. Donaire‘as yra tikras atstumo ekspertas ir sugeba visada palaikyti tobulą atstumą, leidžiantį jam smūgiais pasiekti priešininką. Pirmi du raundai – Donaire‘o naudai.
Trečiame raunde Donaire‘as pagavo priešininką smūgiu kabliu, po kurio Vazquezas šiek tiek susvirduliavo. Donaire‘as tą pamatė ir staigiai įjungė aukštesnę pavarą. Tiesa, jis nesugebėjo greitai pribaigti priešininko ir po kurio laiko Vazquezas smūgiu kabliu atsikratė Donaire‘o spaudimo. Tačiau Vazquezas vis tiek atrodė šiek tiek priblokštas ir likusį raundo laiką tiesiog bandė išsilaikyti.
Donaire‘as toliau demonstravo aukštą lygį, smūgiuodamas daug ir dažnai. Tačiau Vazquezas yra protingas ir klastingas boksininkas, sugebantis įjungti smūgį priekine ranka ir laikytis iš visų jėgų. Nors pirmi keturi raundai akivaizdžiai priklausė Donaire‘ui, Vazquezas neatrodė pasirengęs nuleisti rankų. Penktame raunde Vazquezas vėl įjungė smūgį priekine ranka ir dar labiau pažeidė jau prieš tai ne itin gražiai atrodžiusią Donaire‘o akį. Tačiau pastarasis nenustojo smūgiuoti ir neišleido iniciatyvos iš savo rankų. Profesionaliai ir gudriai besiboksuojantis Vazquezas turėjo pademonstruoti kur kas aukštesnį lygį, kad įveiktų daugiau parako turintį priešininką. Vis dėlto raundo pabaigoje gražus smūgis dešine ranka suteikė Vazquezui šiokį tokį pranašumą ir leido jam laimėti raundą.
Šeštame raunde Donaire‘as vėl demonstravo žaibišką greitį. Kai tik Vazquezas bandė pritaikyti spaudimą, Donaire‘as greitai atsakydavo savais smūgiais. Bandydamas išlaikyti penktame raunde įgytą pranašumą Vazquezas toliau aktyviai darbavosi smūgiu priekine ranka. Nors pastarieji pora raundų buvo apylygiai, mano manymu juos per plauką laimėjo Vazquezas.
Arši dvikova įsiplieskė septintame raunde ir abu boksininkai aktyviai atakavo vienas kitą. Donaire‘as aštriais smūgiais vėl įgijo iniciatyvą, tačiau Vazquezas taip pat nebuvo pasirengęs paleisti iš rankų galimybės laimėti kovą. Kovai įpusėjus Donaire‘o akis atrodė prastai ir jam reikėjo visais būdais ją apsaugoti nuo rimtesnės žalos. Jei tik Vazquezas būtų sugebėjęs smūgiuoti stipriau ir dažniau, o ne pavieniais smūgiais, jis būtų turėjęs daug didesnį šansą laimėti kovą. Aštuntame raunde Vazquezas darbavosi kur kas geriau nei bet kuris iš pastarųjų Donaire‘o oponentų. Vis dėlto dar vienas raundas Donaire‘o naudai.
Devintame raunde tempas sulėtėjo ir abu boksininkai smūgiavo tik per atstumą. Iki raundo pabaigos likus mažiau nei minutei Donaire‘as smūgiu kabliu iš apačios apsvaigino Vazquezą ir po dar vieno smūgiu kabliu Vazquezas pirmą kartą savo karjeroje buvo pasiųstas į nokdauną. Vis dėlto boksininkas atsikėlė, tačiau rezultatu 10-8 laimėtas raundas leido Donaire‘ui padidinti taškų persvarą iki 88-82.
Tačiau nesižavėti Vazquezu tiesiog negalima. Nors ir praleidęs kelis skausmingus smūgius ir galybę silpnesnių, jis bandė iš paskutiniųjų laikytis ir atidavė savo atakoms visas jėgas. Tačiau Donaire‘as ir dešimtame raunde neleido priešininkui atsikvėpti. Gana atkaklaus raundo pabaigoje jis protingai išnaudojo atsiradusias galimybes smūgiuoti ir laimėjo dar vieną raundą. Vienuoliktame raunde abu boksininkai atrodė išsikvėpę. Donaire‘as pataikė nemažai smūgių per atstumą, o Vazquezas vėl sėkmingai darbavosi priekine ranka, taip pat pataikydamas ne vieną smūgį. Tačiau Donaire‘as laimėjo ir šį raundą.
Dvyliktame raunde Donaire‘as vėl atrodė žaibiškesnis ir turėjo daugiau parako. Savo taškų kortelėje pergalę rezultatu 118-109 skyriau Donaire‘ui. Tiesa, iš rezultato sunku pasakyti, kad nuo to laiko, kai Donaire‘as atkreipė į save dėmesį nokautuodamas Vicą Darchinyaną, tai buvo sunkiausia jo kova. Ir nors Donaire‘as laimėjo titulą jau ketvirtoje svorio divizijoje, tačiau iš tikrųjų po kovos pakilo būtent Vazquezo vertė.
Donaire‘as iš tikrųjų yra aukščiausios klasės boksininkas ir tą įrodė susitvarkęs su kur kas daugiau nei įprastai kovinės dvasios turėjusiu Vazquezu. Kas liečia divizijos titulo temą, geriausias 55,3 kg svorio kategorijos boksininkas yra arba Toshiaki Nishioka, arba Guillermo Rigondeaux. Įveikdamas Vazquezą kovoje dėl laisvo WBO titulo, Donaire‘as papildė savo kolekciją dar vienu titulu. Tačiau šiuolaikiniame titulų kupiname bokso pasaulyje į viską reikia žiūrėti su perspektyva.

Boksas

Chavezas – Rubio. Jau šiąnakt

Šiąnakt  Julio Cezaras Chavezas gins savo WBC vidutinio svorio kategorijos titulą prieš  Marco Antonio Rubio. Ši meksikiečių dvikova, kurioje susikaus du tikriausiai pernelyg mažai įvertinti meksikiečiai, įvyks San Antonijuje.
Tiesa, kalbama, jog čempionas link WBC titulo prasibrovė lengviausiu keliu, išvengdamas geriausių savo divizijos boksininkų. Apie Marco Antonio Rubio visi pradėjo šnekėti tik 2011 m. balandį, kai boksininkas visų netikėtumui įveikė prieš tai pralaimėjimo nepatyrusį Davidą Lemieux. Dabar reitinguose atitinkamai užimantys šeštą ir penktą vietą, Chavezas ir Rubio pagaliau gavo šansą įrodyti, ką iš tikrųjų sugeba. Tas, kuris vasario 4 d. taps nugalėtoju, ateityje bus vertinamas žymiai stipriau.


Marco Antonio Rubio (53-5-1, 46 nokautai)
Ūgis: 178 cm; smūgio pasiekiamumas: 178 cm; amžius: 31 m.
Tautybė: meksikietis.
Buvęs Meksikos pirmojo vidutinio ir vidutinio svorio čempionas.
Rubio yra tvirtas Meksikos boksininkas, pasižymintis smūgiu abiem rankomis. Prieš aiškų favoritą Lemieux (net 8 prie 1), Rubio pasinaudojo gera gynyba ir užtikrintai smūgiavo priekine ranka, taip neutralizuodamas kanadiečio puolimą ir suteikdamas sau pačiam galimybę pulti. Be didelės jėgos ir gerų įgūdžių, Rubio taip pat pasižymi tvirtu smakru. Jis puikiai laikėsi kovoje su Kelly Pavliku ir nors jo komanda devintame raunde ir išmetė rankšluostį, tačiau Rubio vis dar laikėsi ant kojų. Rubio taip pat sugebėjo atlaikyti keletą Lemieux smūgių lavinų.
Julio Cesaras Chavezas jaun. (44-0-1, 31 nokautas)
Ūgis: 183 cm; smūgio pasiekiamumas: 185 cm; amžius: 25 m.
Tautybė: meksikietis.
Dabartinis WBC vidutinio svorio čempionas.
Chavezas pernai įrodė, kad yra įvairiapusiškas, solidus boksininkas. Jis užtikrintai nugalėjo Johną Duddy, pasiuntė į nokautą Peterį Manfredo jaun. ir po teisėjų sprendimo išplėšė pergalę prieš Sebastianą Zbiką. Jis kovos metu dažnai darbuojasi judėdamas į priekį, puikiai juda po ringą bei nuolat bando išnaudoti savo smūgių galią.
Nors jo gynyba ir nėra stipriausias jo ginklas, tačiau Chavezas įrodė, jog gali atlaikyti ne vieną smūgį. Jis yra praleidęs nemažai smūgių, tačiau iki šiol jam neteko patirti triuškinančio smūgio. Kovoje prieš Zbiką boksininkas įrodė, kad gali kautis prieš itin aukšto lygio kovotojus.
Chavezo jaun. ir Rubio kovos apžvalga ir analizė
Chavezas yra jaunesnis, vikresnis ir mano nuomone labiau pasitikintis savo sugebėjimais. Jis netgi labiau patyręs nei Rubio. Nors pastarasis šiuo metu yra ant bangos, tačiau Chavezas per visą karjerą nėra patyręs nė vieno pralaimėjimo ir yra užsitikrinęs sau vietą tarp elitinių divizijos boksininkų. Nors Rubio kovojo su garsesniais vardais, jis pralaimėjo visas reikšmingiausias kovas, išskyrus kovą prieš Lemieux. Tuo tarpu Chavezas žengia be pralaimėjimų. Kalbant apie jėgos faktorių, abu boksininkai šiuo aspektu yra lygūs.
Vieninteliai aiškūs Rubio pranašumai prieš Chavezą yra ištvermė ir tvirtas smakras. Chavezas iki šiol atlaikė visus smūgius, tačiau stipriausias smūgiuotojas, kuris stojo su juo į kovą, buvo Johnas Duddy, kuris taip pat nepasižymi ypač galingu smūgiu. Tuo tarpu Rubio teko atlaikyti begalę Kelly Pavliko ir Davido Lemieux smūgių, o abu šiek boksininkai smūgiuoja kur kas stipriau už Chavezą. Nemanau, kad Chavezas gali sukelti Rubio rimtų problemų.
Chavezo jaun. ir Rubio kovos prognozės
Kai kaunasi du boksininkai, pagal visas nerašytas taisykles nugalėtoju reikia rinktis apsukresnį. Tuo tarpu kovoje tarp dviejų smūgiuotojų protingiausia būtų rinktis tą, kuris moka apgaulingai pagauti priešininką nepasiruošusį. O ką galima pasakyti apie kovą tarp dviejų boksininkų-smūgiuotojų?
Protingiausia Chavezui būtų pasinaudoti sugebėjimui geriau judėti po ringą ir laikytis nuo Rubio atokiau bei smūgiuoti per atstumą. Nepaisant gynybos trūkumų, Chavezas turi greičio ir judrumo persvarą, o dėl stipraus jo smūgio Rubio negalės tiesiog šokti ant priešininko. Tuo tarpu Chavezui bus sunku sustabdyti Rubio nuo persekiojimo. Vyresnis boksininkas taip pat moka gerai darbuotis priekine ranka ir turi užtikrintą gynybą. Manau, kad Rubio jau po poros raundų pradės rasti galimybę atakuoti, o anksčiau ar vėliau įvyks vienas iš dviejų dalykų: arba Chavezas nuo eilinio judėjimo pereis prie nuolatinio bėgimo, arba įvyks aršus susidūrimas.
Kovos baigtis priklausys nuo to, kada tas susidūrimas įvyks ir kiek ilgai jis truks. Jei abu meksikiečiai įsikibs vienas į kitą ringo centre jau kovos pradžioje, arba jei Chavezas nesugebės perimti iniciatyvos į savo rankas, Rubio išnaudos prastą Chavezo gynybą, taip arba pelnydamas sau reikiamus taškus, arba netgi pagaudamas priešininką ir pasiųsdamas jį į nokautą. Jei Chavezui pavyks sulaikyti Rubio ir perimti prarastą iniciatyvą, jis gali iškovoti pergalę. Manau, kad abu kovotojai yra labai apylygiai, tačiau per plauką stipresnis yra Chavezas.
Prognozė: Julio Cesaras Chavezas jaun. laimės nevienbalsiu teisėjų sprendimu.