Boksas

Mažiausiai bronza: Evaldas Petrauskas laimėjo prieš pasaulio čempioną Domenico Valentino! (foto galerija)

„Nustebinsiu save tik tada, kai laimėsiu medalį“, – tikina boksininkas Evaldas Petrauskas. Iki olimpinio apdovanojimo trūksta vienos laimėtos kovos. Ją laimėti lietuvis gali šį vakarą svorio kategorijos iki 60 kg ketvirtfinalyje.

Akistatą portale 15min.lt nuo 23 val. sekite GYVAI.

Dvikovos eiga:

Pirmasis raundas: Devyniais centimetrais žemesnis ir aštuoneriais metais už savo varžovą Domenico Valentino jaunesnis Evaldas Petrauskas sau įprastu aktyviu ir agresyviu stiliumi pradėjo akistatą. Tiesa, netrukus lietuvis  prarado du taškus ir gavo įspėjimą. Arena skandavo „Lietuva“, Evaldas laimėjo pirmą raundą 6:5.

Antras raundas: Aktyvi kova tęsėsi, Evaldas išsaugojo iniciatyvą, sėkmingai gynėsi bei užpuolė ir laimėjo raundą 6:4.

Trečias raundas: Lietuvis puikiai gynėsi, bet teisėjas dar kartą atėmė du taškus iš lietuvio. Tai Evaldo neišmušė iš vėžių ir… PERGALĖ!!!! 16:14. Toks bendras kovos rezultatas.

Olimpinio ringo debiutantas grumsiasi su vienu turnyro favoritų, trečiuoju pagal reitingą italu 28 metų Domenico Valentino, pernai tapusiu Europos vicečempionu ir iškovojusiu bronzą planetos pirmenybėse.

Italijos boksininko kolekcijoje – po vieną pasaulio čempionato aukso (2009 m. ) ir sidabro (2007 m.) bei du bronzos (2005 m. ir 2011 m.) apdovanojimai. Europos pirmenybėase jis yra iškovojęs sidabrą (2011 m.) ir bronzą (2004 m.)

Patekimas į pusfinalį, garantuotų lietuviui mažiausiai bronzos medalį, nes pagal bokso taisykles, jis įteikiamas dviems sportininkams.

„Evaldas su juo niekada nebuvo susitikęs ringe. Bet aš D. Valentino žinau dar nuo tų laikų, kai į varžybas važiuodavau su Vidu Bičiulaičiu. Šis buvo pralaimėjęs italui 2003 metais. Jei mes primesime jam savo kovos manierą, realu laimėti. Kovosime ir sieksime pergalės ir medalio. Nes nepriklausomos Lietuvos boksininkai dar neturi medalio. O dabar liko vienas žingsnis“, – ryžtingai buvo nusiteikęs Lietuvos bokso rinktinės vyriausiasis treneris Vladimiras Bajevas.

Per Nepriklausomos Lietuvos istoriją nė vienam mūsų šalies boksininkui nepavyko pasidabinti olimpiniu medaliu. Tą yra pavykę padaryti vieninteliam lietuviui – Danui Pozniakui, kuris tapo olimpiniu čempionu 1968 metais.

Kitos poros:

Felix Verdejo Sanchez (Puerto Rikas) 9 – 14 Vasyl Lomachenko (Ukraina);

Yasnier Toledo Lopez (Kuba) – Gani Zhailauov (Kazachstanas);

Soonchul Han (Korėja) – Fazliddin Gaibnazarov (Uzbekistanas).

20-metis E.Petrauskas aštuntfinalyje kovojo su 23 metų turku Fatihu Kelesu ir nugalėjo varžovą rezultatu 16:12.

Nuotraukos Reuters, AP ir A. Pliadžio.

Boksas

Boksininkas E.Kavaliauskas – jau Londono olimpinių žaidynių aštuntfinalyje

Penktadienį Londono olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių šalių bokso atstovai traukė burtus. Jie buvo sėkmingi mūsiškiui Egidijui Kavaliauskui (svorio kategorija iki 69 kg): pirmame rate jis laisvas, o antrame, aštuntfinalyje, susitiks su Didžiosios Britanijos ir Gabono boksininkų kovos nugalėtoju.

Tai reiškia, kad mūsiškiui iki bronzos medalių liko laimėti tik dvi dvikovas.

Tuo metu Evaldui Petrauskui (60 kg) burtai pirmoje kovoje lėmė suremti pirštines su Vengrijos atstovu.

„Burtai kaip burtai. Olimpiadoje silpnų varžovų nėra, tad reikia kovoti, nes pasiduoti nes neplanuojame“, – po burtų traukimo grįždamas į olimpinį kaimelį kalbėjo Lietuvos bokso rinktinės vyriausiasis treneris Vladimiras Bajevas.

Kovoti Lietuvos boksininkams teko dar prieš olimpiadą – abiems reikėjo numesti svorio. E. Kavaliauskui tai pavyko paskutinėje prieš žaidynes treniruočių stovykloje Velse, o E. Petrauskas viršsvorio buvo priverstas atsikratinėti Londone.

„Tai atėmė jėgų. Gerai, kad buvo karštos dienos, tai ir svoris lengviau tirpo. Bet karštis trukdė kitur – olimpinio kaimeliom kambariuose nėra nei kondicionierių, nei ventiliatorių. O atsidarius langa nuolat skambėjo muzika, įvairių valstybių himnai, kai buvo keliamos jų vėliavos. Prasidėjus varžyboms turėtų būti ramiau“, – teigė V. Bajevas.

Tuo metu, kai būriai olimpinio kaimelio gyventojų rengėsi žaidynių atidarymo iškilmėms, abu Lietuvos boksininkai liejo prakaitą treniruotėje. „Neleidžiame sportininkų į paradą. Tokie renginiai atima per daug jėgų“, – paaiškino rinktinės treneris.

Boksas

Bokso teisėją K. Bagdanavičių į Londoną išlydėjo kraštiečiai (nuotraukų galerija)

Kalvarijiečiai 50-metį Kęstutį Bagdanavičių, AIBA pasaulinės kategorijos teisėją, iškilmingai palydėjo į XXX olimpines žaidynes Londone. K.Bagdanavičius yra vienintelis bokso teisėjas iš Baltijos šalių, Pasaulio bokso asociacijos pakviestas į olimpiadą.

„Nepavydėkite Kęstučiui, – jis vyksta ne į šventę. Žaidynėse teisėjams taikoma griežta tvarka. Sėdės jis kambariuke uždarytas, nes bendravimas labai ribojamas. Tai prilygsta dviejų savaičių areštui, – juokavo palydėtuvėse Lietuvos bokso federacijos (LBF) sekretorius Antanas Arėška. – Lietuvos boksininkams olimpiadose vis pritrūkdavo sėkmės, nes neturėjome savo teisėjo. Sėkmės, Kęstuti, ir neužmiršk, kad Lietuvai reikia medalių“.

K. Bagdanavičius, reitinguojamas tarp 130 geriausių pasaulio bokso teisėjų, sakė, kad Londono olimpiadoje bene pirmą kartą teisėjai turės ir laisvadienių: „Gal pavyks bokso ar krepšinio varžybas pamatyti“.

Sunkumų K.Bagdanavičius nesibaimina, nes tik tokiu būdu jis pelnė savo darbo ringe pripažinimą.

Boksu Kęstutį paauglystėje sudomino vyresnysis brolis Algirdas, dabar dirbantis treneriu.

Jis apie 1985-uosius prikalbino Kęstutį imtis teisėjavimo.

Vėliau K.Bagdanavičius ėmė važinėti į Baltarusiją, Kaliningrado sritį, o kai išlaikė Europos tarptautinę ir pasaulinę teisėjo kategoriją, prasidėjo kelionės po įvairius pasaulio čempionatus.

Pasaulio bokso asociacija, rinkdama teisėją į olimpiadą, vadovavosi pastarųjų dvejų metų rezultatais.

K.Bagdanavičius, nors turi svarios patirties pasaulio čempionatuose, neslėpė, kad olimpiada reikalauja dar didesnės atsakomybės, objektyvumo bei greitos reakcijos, nes sprendimą ringe tenka priimti per sekundę. „Į olimpines žaidynes vyksta 37 teisėjai iš viso pasaulio. Džiugu, kad K.Bagdanavičius į tokias aukštumas prasiveržė per labai trumpą laiką“, – kalbėjo LBF generalinis sekretorius A.Arėška.

Beje, lietuvis jau yra teisėjavęs olimpiadoje – 1968 metų olimpinis bokso čempionas Danas Pozniakas 1980-aisiais Maskvoje.

Tačiau tuomet legendinis boksininkas atstovavo Sovietų Sąjungai, Lietuvos vardas nebuvo minimas.

K. Bagdanavičius, dirbantis įmonių grupės „Arvi“ specialiųjų produktų vadovu, sakė esąs dėkingas generaliniam direktoriui Vidmantui Kučinskui už tai, kad sudaromos sąlygos suderinti tiesioginį darbą ir teisėjavimą bokso ringe.

K. Bagdanavičius į olimpiadą vyksta be šeimos. Žmona Jolanta, sūnus Tomas bei dukros Asta, Indrė ir Gabrielė jo darbą bokso ringe stebės per televizorių.

Boksas

Kompiuteriniai žaidimai netrukdo ruoštis olimpiadai

Lietuvos boksininkai – jau 30-ųjų vasaros olimpinių žaidynių šalyje: mūsiškiai savaitę treniruojasi Anglijoje, Kardifo mieste ir nekantriai laukia varžybų pradžios.

– Egidijau, ką veikiate pas olimpiados šeimininkus? – paklausėme olimpiečio Egidijaus Kavaliausko.

– Kardife surengta tarptautinė bokso treniruočių stovykla. Joje – daugiau nei keturiasdešimt kovotojų iš viso pasaulio. Ruošiamės olimpinėms žaidynėms. Rytais bėgiojame krosą, geriname ištvermę, o vakarais kovojame su sparingo partneriais. Tai tęsis iki liepos 24-osios. Tuomet turėtume persikelti į olimpinį miestelį, kurio dar nematėme. Net neįsivaizduojame, kaip ten viskas atrodo.

– Ar treniruočių stovykloje yra būsimųjų varžovų?

– Taip, bet kol kas dėl to jokio nerimo nejaučiu. Manau, viskas pasikeis, kai persikelsime į Londoną. Boksininkai, kurie atvyko į šią stovyklą, manęs tikrai nebaugina, su kai kuriais iš jų jau buvome surėmę pirštines. Pripažįstu, jie – geri boksininkai, tačiau ne antžmogiai, kad pradėčiau jaudintis. Kitas dalykas – po truputį pradedu jausti nuovargį. Nuo birželio 1-osios namuose buvau gal tik penkias dienas. Tiesiog grįždavau iš vienos treniruočių stovyklos, persikraudavau lagaminą ir vėl iškeliaudavau.

– Nejaugi iki olimpiados nebus galimybių atsikvėpti?

– Kartais ir čia būna laisvesnių dienų, kai rengiama tik viena rytinė treniruotė. Tokias dienas vadiname poilsinėmis (juokiasi). Treneriui pasakau, kada mane ima griauti nuovargis, tuomet jis leidžia šiek tiek pailsėti, kad atsigaučiau.

– Ką veikiate laisvalaikiu?

– Daugiausia laiko praleidžiame studentų bendrabutyje, kuriame gyvename po vieną. Išeiname ir pasivaikščioti, pasižvalgome po miestelį. Nors visos parduotuvės jau įkyrėjusios, vis vien einame, kad prasiblaškytume. Dar yra kompiuteriai, knygos.

– Kaip laikosi tavo kolega Evaldas Petrauskas?

– Mes – komandos draugai, todėl visur būname kartu, bet apie boksą nesikalbame. Pasirenkame neutralesnes temas: apie gyvenimo vingrybes, ką veiksime po olimpiados.

– Ką gi veiksite po žaidynių?

– Intensyviai atostogausime (juokiasi). Teks atsigriebti už visą vasarą. Pirmiausia vyksiu į mūsų pajūrį. Draugai man jau išūžė galvą pasakodami, kaip jie leidžia laiką prie Baltijos. Ir aš noriu tokio poilsio, tačiau žinau, kad apie jį galvoti dar anksti. Dabar svarbiausia – olimpiada. Džiaugiuosi, kad bičiuliai jau liovėsi siųsti trumpąsias žinutes – „Varom į Palangą?“. Visi žino, kur esu ir stengiasi manęs neerzinti.

– Kodėl su Evaldu nekalbate apie boksą?

– Mūsų gyvenime bokso ir taip – iki kaklo. Jeigu dabar pradėtume kalbėtis apie boksą, psichologinis nuovargis – garantuotas. Abu žinome, kokia įtampa laukia Londone, todėl gerbiame vienas kito ramybę.

– Ką matote per savo viešbučio langą?

– Stadioną, kuriame bėgiojame kiekvieną rytą. Labai motyvuojantis vaizdelis… Puiki gamta, netgi girdėjome, kad kažkur netoli yra jūra – mus pažadina kirų riksmai. Oras puikus, sąlygos geros, salė su keturiais ringais – smagi.

– Kardifas garsėja ir savo futbolo komanda…

– Čia visi pamišę dėl futbolo. Aikštės – puikios. Kartais nueinu pažiūrėti, kaip vaikinai spardo kamuolį. Pavarvinu seilę, nes labai mėgstu žaisti futbolą, tačiau dabar – negaliu. Gelbsti kompiuteriniai žaidimai.

– Kokie?

– Susėdame ir žaidžiame futbolą. Pasitikriname, kuris iš mūsų – kietesnis. Į stovyklą yra atvykęs ir Ričardas Kuncaitis. Kartais taip įsiaudriname, kad nervas griebia. Mačai – rimti (juokiasi). Ringe tenka atsirevanšuoti už pralaimėjimus prie kompiuterio… Yra tradicija: po tris mačus sužaidžiame po pietų ir tiek pat vakare. Skaičiuojame pergales. Ričardas atstovauja Miuncheno „Bayern“, o aš – „Manchester City“. Po pietų dažniausiai laimiu aš, vakare geriau sekasi Ričardui.

– Treneris Vladimiras Bajevas yra sakęs, kad judu su Evaldu turite galimybių kautis dėl olimpinių medalių. Ar toks avansas netrikdo?

– Tai man – tik į naudą. Jeigu treneris kiekvieną dieną kartotų, kad esame nepajėgūs, manau, palūžtume. Susirgtume depresija.

Boksas

Volodymyras Klyčko sieks apginti čempiono vardą 12-ą kartą paeliui

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį sunkiasvorių susirėmimas sudrebins bokso pasaulį, kuomet ukrainietis Volodymyras Klyčko (57 perg., 50 nok., 3 pral.) gins unifikuotą čempiono titulą ( IBF, IBO, WBA super, WBO) prieš amerikietį Tony Thompsoną (36 perg., 24 nok., 2 pral.).

Tai bus jau antroji akistata tarp šių kovotojų, pirmąją kovą prieš ketverius metus laimėjo ukrainietis  nokautu vienuoliktame raunde. Tai buvo, ko gero, pati sunkiausia Klyčko pergalė ginant čempiono statusą nuo to laiko, kai 2006 metais iškovojo IBF ir IBO titulus. Tačiau ir ar šį kartą Tony Thompsonas gali užkurti pirtį Klyčko ir apskritai kokios jo galimybės iškovoti pergalę? Pirmiausia reikėtų pažvelgti į pirmąjį jųdviejų susitikimą ringe ir veiksnius, kurie lėmė tokį atkaklų mūšį.

Fiziniai faktoriai.  Pagal savo stotą Volodymyras Klyčko yra didelis sunkiasvoris, kurio ūgis 198 centimetrai, o masė svyruoja tarp 109-112 kilogramų, sieksnis 206 centimetrai, deja, žvelgiant į sąrašą boksininkų su kuriais ukrainietis kovėsi tik vienas kitas prilygo jam fiziniais duomenimis. Tony Thompsonas yra tame tarpe – jo ūgis siekia 196 centimetrus, masė apie 113-116 kilogramų ir rankos yra ilgesnės esant 207 centimetrų sieksniui. Kaip matysime tai padėjo Thompsonui, kaip ir padėjo, jog jis kaunasi kairerankio stovėsena.

Pirmoji dvikova. Pradžioje Thompsonas buvo agresorius, tačiau įsibėgėjus kovai  amerikietis išsikvėpė, o Klyčko viduriniuose raunduose kantriai perėmė iniciatyvą į savo rankas. Einant kovai į pabaigą, Klyčko pajuto, jog varžovas nieko pavojingo suregzti nebegali, todėl ryžosi   padidinti apsukas puolime ir pribaigti išsekusį varžovą. Volodymyras Klyčko kovėsi atsargiai, tačiau laiku ėmėsi aktyvesnių veiksmų puolime 11 raunde , o dvyliktą raundą pasiliko kaip rezervą, nesustabdžius Thompsono vienuoliktame.

Žvelgiant į smūgių statistiką, Tony Thompsonas net buvo tikslesnis ir sugebėjo daugiau kartų pasiekti tikslą nei bet kuris kitas Klyčko varžovas. Tony Thompsonas  prieš Volodymyrą Klyčko viso pataikė 37%/150 smūgių , 30%/57 priekinės rankos smūgių, 42%/93 stiprių smūgių, tuo tarpu čempiono statistika kovoje buvo prastesnė:  29%/121 pataikyta smūgių, 22%/36 priekinės rankos smūgių, 35%/85 stiprių smūgių. Nepaisant taiklesnio procento ir gausesnių atakų, Thompsono smūgiai nebuvo tokie aštrūs, kaip Klyčko, o ir pats amerikietis neapskaičiavo savo jėgų ir anksčiau laiko išleido visą garą. Vis tik, negalima kaltinti Thompsono, jog jis pavargo, atvirkščiai bėda ta, jog Klyčko nepavargo nuo amerikiečio gausių atakų į korpusą klinčuose ir artimoje distancijoje. Apskritai, nors ukrainietis kovos metu mažiau svėrė, jis nurungdavo klinčuose Thompsoną šį priredemdamas prie virvių ar net užsikvemdamas ant jo su alkūne ar po pažastimi – tai žinoma ir vargino amerikietį ir nutraukinėjo šiurkščias taktikas atimant erdvę smūgiams.

Pagal priekinės rankos smūgius, Thompsonas pranoko vieną geriausių tokios technikos smūgiuotojų pasaulyje Klyčko. Dėl ilgesnių rankų ir didesnės spartos bei kairerankio stovėsenos – jis privertė neretai Klyčko gintis savo priekine ranka nei pritaikyti savo priekinės rankos smūgį. Tiesa, tokie dažni smūgiai nebuvo itin pavojingi, greičiau padėjo nepaleisti taikinio ir  pasiruošti stipriems kairės smūgiams.

Tony Thompsonui geriausiai sekėsi, kai jis dažnai pipirino priekine ranka, buvo mobilus ir judėjo į dešinę nuo Klyčko dešinės smūgio, bombarduodavo tolimais smūgiais, kurie vertė ukrainietį kabintis, taip sekdavo atakos į korpusą. Nors šios taktikos, kaip pasirodo vėliau nedavė didelių vaisių, Thompsonas atkakliai priešinosi.  Taip pat amerikietis turėjo  savybę gerai atlaikyti ukrainiečio smūgius, o dalį jų sugebėjo blokuoti – tai irgi leido ilgiau išsilaikyti spaudžiant tokį pavojingą smūgiuotoją kaip Klyčko. Tiesa, ir pats Volodymyras Klyčko buvo gana nuspėjamas savo smūgių pasirinkime – jis dažniausiai naudodavo priekinės rankos ir tiesų dešinės smūgius, rečiau šoninius kablius tiek į korpusą, tiek į galvą. Suprantama, toks nuspėjamumas, leido geriau apsiginti amerikiečiui.

Klyčko geriausiai sekdavosi, kai jis užpuldavo visa kruša smūgių, kuri vertė Thompsoną užsidaryti į gynybos kiautą ir gerti smūgius be didesnio išsisukinėjimo judinant galvą, taip pat Klyčko buvo efektyvus įvairindamas savo atakas (nors to nedarė reguliariai vėliau)  ir būdamas aktyvenis raundų pabaigose, kuomet vyresnis Thompsonas priblėsdavo ir tapdavo statiškesnis ir mažiau paleisdavo smūgių. Visgi pirmuosiuose raunduose buvo aišku, jog Thompsonas negali ilsėtis ir ryti Klyčko smūgius, o bent jau priversti jį trauktis ir taip mažinti jo  smūgių galią, primesti savo ilgesnių rankų atakas ar gintis judėdamas tam tikra direkcija. Taip pat, Tony Thompsonas nevengdavo po Klyčko atakų atsakyti savomis ir parodyti, jog jis nesužeistas, neįbaugintas. Vis tik jau penktame raunde rodėsi, jog dvikova atima daug jėgų iš abiejų kovotojų, o  septintame, jog Klyčko ištikrųjų stabiliai metodiškai paskirsto jėgas visiems raundams ir jis turi dar pakankamai tęsti. Tiesa, nukritęs kovos tempas tenkino Klyčko, kuris pernelyg neskubėjo triuškinti varžovo, o galbūt ir kiek pailsėjo. Thompsonas ką darė antroje kovos fazėje, tai teėjo tiesiai į Klyčko smūgius, ardavo ukrainiečiui į šonus ir laukdavo savo progos vienu smūgiu viską užbaigti, tačiau iš pirmųjų raundų buvo aišku, jog amerikietis paprasčiausiai neturi galios sužeisti ukrainiečio. Ukrainietis sistematiškai griovė Tony Thompsoną įbėgėdamas ataką priekine ranka ir ją užbaigdamas dešine. Dešimtame raunde akivaizdžiai matėsi, jog pretendentas nebegali pasipriešinti ir yra neblogai priblokštas Klyčko atakų,  o  akimirka, kuomet ukrainietis netyčia užvirto ant Thompsono šiam kainavo dar daugiau jėgų atsistoti, kelis buvo sumuštas ir tai žinoma paskatino čempioną imtis ryžtingesnių veiksmų sekančiame raunde, kuris ir buvo finalinis.

Taktikos.  Praėjus ketveriems metams Volodymyrui Klyčko dabar yra 36 metai, o Tony Thompsonas jau kopia į penktą dešimtį – jam 40. Ar tai turės didelės įtakos kovai? Vargu ar po ketverių metų Thompsonas gali turėti geresnią sportinę formą ir klausimas ar jis gali būti agresyvus ir pakankmai pavojingas, jog priverstų Klyčko taip pat racionaliai kautis kovoje 7-8 raundus, paprastai agresyvus boksininkas neturėtų atsilaikyti prieš Klyčko, ypač nusileidžiantis fiziniais duomenimis. Visgi Thompsonas turi neblogą smakrą, ūgį, ilgas rankas, judėjimą ir kaunasi iš kairerankio pozicijos – visi fakoriai leidžia manyti, jog Klyčko turės skaitytis su Thompsonu ringe ir pernelyg neskubės ir išnaudos duotą laiką, kurio bus net dvylika raundų. Tačiau reikėtų manyti, jog kovą Klyčko turėtų užbaigti kovą anksčiau nei pirmoje kovoje – 8-9 raunde, jei bus agresyvesnis galimas daiktas ir viduriniuose raunduose. Klyčko turėdamas stipresnį smūgį pats turėtų daugiau smogti į korpusą, mašyti atakas labiau ir pradėti daugiau smogti kombinacijas nuo 3-4 raundo, leisti apvargti varžovui, Klyčko turi priversti Thompsoną judėti, ypač ankstesniuose raunduose. Galbūt Klyčko gali pritaikyti kairįjį šoninį kablį, kuris būtų efektyvus po Thompsono priekinės rankos atakų. Jei Klyčko pralaiminės priekinės rankos smūgių dvikovą, o Thompsonas kausis atsargiau, Klyčko bus priverstas smogti kablius artimesnėje distancijoje nei jis įpratęs.

Tuo tarpu, Thompsonas negalėdamas aktyviai ir metodiškai nukamuoti Klyčko, turėtų būti pasirengęs ilgam vakarui ir turi galbūt remtis atsargesnia taktika, jis turi ilgesnią priekinę ranką tad turi ją primesti, laukti Klyčko dešinės smūgių, jų išvenginėti ir stengtis kontraatakuoti, o ne būti statiškas ir užsidaręs gindamasis. Galbūt, Thompsonui net būtų paranku padaryti kovą kiek nuobodoka bent jau pradžioje. Klyčko žino, jog Thompsonas yra kovotojas ir nėra linkęs nusileisti, tad pirmuose raunduose vargu ar šoks tiesiai atakuoti, tuo ir reikia pasinaudoti Thompsonui – naudoti racionalesnę taktiką pradžioje ir daugiau pasilikti degalų vėliau, kuomet Klyčko gali nieko kito nelikti, kaip aktyviau pulti ar net siekti nokauto. Bus įdomu stebėti kokias taktikas pasirinks abu boksininkai ir ar padarė pakeitimų nuo praeito susirėmimo ringe.

Prognozė. Volodymyro Klyčko pergalė  nokautu 7-9 raunde. Klyčko jau ne kartą yra kovęsis revančinėse dvikovose ir jose pasirodęs pajėgiau – nokautavo Samą Peterį ir Chrisą Byrdą ko nepavyko padaryti pirmosiose kovose, įveikė Lamoną Brewsterį (boksininką, kuriam pavyko nokautuoti ukrainietį). Tony Thompsono pergalių statistika yra tendencinga – iš 36 pasiektų pergalių 24-ios pasiektos nokautais, tačiau pažvelgus atidžiau 21 jų yra techniniai nokautai, kas reiškia, jog amerikietis priešininkus nukaudavo didele smūgių akumuliacija, kuri priversdavo įsikišti teisėją ir sustabdyti kovą, nes varžovas nebegalėdavo pasipriešinti ar kildavo pavojus rimčiau būti sužalotam tęsiant kovą. Volodymyras Klyčko gali praleisti vieną kitą smūgį, tačiau jis pernelyg mobilus ringe ir turi gerą gynybą, nevengia apsikabinti varžovo ir taip nutraukinėti atakas. Tony Thompsonas nuo jų pirmosios kovos sėkmingai žygiavo link pretendento statuso – jis nokautavo 4/5 iš savo varžovų, tačiau pastarosios trys nesiekė keturių raundų trukmės, kas leidžia manyti, jog Thompsono kūnas nebus pripratęs prie ilgos ir sekinančios 12 raundų kovos. Taip pat, Klyčko paskutinį kartą kovėsi šių metų kovo 3 dieną, tuo tarpu Thompsonas praėjusių metų gegužės 27 dieną.

Istorija. Kaip žinia tai bus 12 kartas, kuomet Volodymyras Klyčko gins savo čempiono statusą. Pagal šią kategoriją, Klyčko jau yra aplenkęs didingąjį Muhammadą Ali, Lennoxą Lewisą, Joe Frazierį, Mike‘ą Tysoną, Jacką Johnsoną ir susilyginęs su kanadiečiu Tommy Burnsu , kuris titulą laikė 1906-1908 metais. Už ukrainietį sunkiasvorių čempiono titulą daugiau kartų yra apgynę tik Larry Holmesas – 20 kartų ir Joe Louisas 25 kartai.

V. Klyčko ir T. Thompsono kova – liepos 8 d. 00.00 val.– tik per “Viasat Sport Baltic”.

Boksas

Šilutėje išlydėta Lietuvos bokso olimpinė rinktinė (foto galerija)

Antradienio vakarą, Šilutės miesto uoste, Lietuvos bokso rinktinė iškilmingai buvo palydėta į Londono olimpines žaidynes, į kurias iškrenda ankstų ketvirtadienio rytą.

Svarbiausioje sporto fiestoje pasaulyje, Lietuvos garbę gins du boksininkai – Evaldas Petrauskas ir Egidijus Kavaliauskas (dėl asmeninių priežaščių šventėje nedalyvavo). Juos lydės treneriai Vladimiras Bajevas, Vincas Murauskas ir Stanislovas Mižigurskis.

Palydėtuvių metu renginyje tvyrojo puiki nuotaika. Išlydėdamas jaunuosius olimpiečius LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas kalbėjo, kad vien patekti į tokio meistriškumo sporto šventę – didžiulis laimėjimas.

Kovotojams gražių žodžių ir palaikymo taip pat negailėjo LBF prezidentas Darius Šaluga, LTOK generalinis sekretorius Vytautas Zubernis, Šilutės merė Daiva Žebelienė, seimo nariai Arūnas ir Inga Valinskai.

V. Bajevas: pastarosios dvi treniruočių stovyklos kalnuose – itin naudingos

„Pirma stovykla birželio 1 – 10 d. vyko Čekijoje. Tai buvo pirmasis pasirengimo etapas kalnuose, kuriuose gyvenome 1 km. aukštyje virš jūros lygio. Po to, 13 – 29 d. treniravomės Armenijoje. Ten, su keliomis kitų valstybių komandomis liejome prakaitą 2 km. aukštyje. Šios stovyklos buvo numatytos ir norėčiau pasakyti, kad esu labai jomis patenkintas – įvykdėme sau keltus reikalavimus“, – kalbėjo olimpinės rinktinės treneris Vladimiras Bajevas.

Dar viena, paskutinė stovykla mūsų laukia pačiame Londone. Joje dalyvaus 40 boksininkų, jau pelniusių teisę kovoti žaidynėse. Sakyčiau mums tai labai paranku, nes bus puiki proga išvysti oponentus, pastudijuoti juos“, – pridūrė bokso specialistas.

Paklaustas kokius kovotojams tikslus kelia olimpinėse žaidynėse, Vladimiras Bajevas paminėjo, kad iš Evaldo Petrausko tikimasi 5-17, o Egidijaus Kavaliausko –  3-9 vietų.

E. Petrauskas: laimėsiu pirmą kovą, laukite medalio

Pirmasis istorijoje pamario krašto olimpietis Evaldas Petrauskas taip pat neslėpė naudingos patirties, įgytos užsienio kalnuose praleistose stovyklose.

„Tai buvo itin fiziškai sudėtingos savaitės. Alinančios treniruotės užgrūdino ir kartu padarė mane kur kas stipresniu. Esu kupinas jėgų ir pasirengęs nustebinti pasaulį. Keliu sau itin aukštus uždavinius, žinau, kad jei užsibrėžiu, sieksiu juos įgyvendinti iš visų jėgų. Jei laimėsiu pirmąją kovą gražiumi stiliumi, tikėkitės medalio“, – dalijosi mintimis pirmųjų jaunimo olimpinių žaidynių 2010 metais Singapūre nugalėtojas.

Pirmasis E. Petrausko treneris V. Murauskas: Evaldas bokso ringe atiduoda visa save

Legendinis Lietuvos bokso treneris Vincas Murauskas, 13 metų mažame pamario mieste treniravęs Evaldą, vis dar negali atsistebėti buvusio auklėtinio darbštumu.

„Pro mano rankas „praėjo“ daugybė talentingų ir gabių jaunuolių, tačiau Evaldas – išskirtinis. Jo užsispyrimas ir stipri psichologija pagrindiniai faktoriai, vedantys pergalių link. Šiai dienai jis įvaldęs puikią techniką, disponuojantis stipria valia, tikras, geležinis boksininkas, kuris ringe atiduoda visa save. Man didžiulė garbė lydėti šį vaikiną į olimpiadą, esu labai sujaudintas ir kartu laimingas. Kiekvieno trenerio ilgamečio darbo kulminacija – šios varžybos. Mes tai įgyvendinome“, – neslėpė džiaugsmo V. Murauskas.

2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo trys boksininkai: Egidijus Kavaliauskas, Daugirdas Šemiotas ir Jaroslavas Jakšto. Iki medalio pritrūko visai nedaug: Jaroslavas užėmė penktąją vietą. Egidijus ir Daugirdas dvikovas pralaimėjo pačioje turnyro pradžioje.

Londono olimpinėse žaidynėse dalyvaus 250 vyrų ir 36 moterys, kurios rungsis trejose (48-51kg, 57-60kg and 69-75kg) svoro kategorijose.

Bokso turnyras Londone vyks nuo liepos 28 iki rugpjūčio 12 d.

Boksas

Boksininkas V. Stapulionis pirmame raunde nokautavo oponentą Anglijoje

Lietuvos boksininkai profesionalai toliau skina įspūdingas pergales užsienyje. Ne per seniausiai JAV gyvenantis Donatas Bondorovas 21 – erių metų amerikietį Ramoną Valenzuelą jaunesnįjį privertė pasiduoti triuškinančiai jį nokautuodamas antrame dvikovos raunde.

Savaitgalį Londone (Anglija) įvykusiame profesionalaus bokso renginyje pasvalietis Virgilijus Stapulionis nepaliko jokių vilčių kur kas didesnę patirtį profesionaliame ringe turinčiam anglui Richardui Williamsui, įveikdamas jį techniniu nokautu jau pirmame raunde.

Tai buvo 19 – ta Virgilijaus pergalė didžiajame ringe, pralaimėjimo kartėlį jis pajuto tik vieną kartą – prieš tris metus nusileidęs Vokietijos bokso mokyklos atstovui Thomasui Troelenbergui.

Nuo to momento lietuvis pravedė keturias dvikovas, visas laimėjo nokautais.

Virgilijų Stapulionį šnekiname gimtajame Pasvalyje, ne taip ir seniai sugrįžusį iš Londono.

Kas organizavo jums šią dvikovą Anglijoje?

Sulaukiau skambučio iš praeityje garsaus boksininko Askanijaus Milkito, kuris gyvena Anglijoje, dirba bokso treneriu ir sukasi bokso pasaulyje. Buvo pasiūlyta kovoti 6 raundų kovoje prieš Anglijos boksininką Richardą Williamsą. Pasitarus su artimaisiais, nutariau vykti ir išbandyti savo jėgas šioje kovoje.

Kiek turėjote laiko pasiruošti šiai dvikovai?

Sulaukus skambučio iš trenerio A. Milkito, buvo likę ruoštis nepilnos dvi savaitės.

Ar tai ne per trumpas laiko tarpas pasiruošti tokio kalibro bokso dvikovai?

 Jūs visiškai teisus, tačiau tai nesukėlė didesnių nepatogumų. Treniruojuosi  praktiškai kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo to – laukia kova ar ne. Visada esu puikios fizinės formos.

Kur vyko pasiruošimas šiam mūšiui?

Buvo ruoštasi Pasvalio bokso klube „Boksininkas“. Dvikovai padėjo ruoštis mano treneris Stasys Balčiauskas.  Rimtų „šparing“ partnerių neturėjau, bet ir iš esamų  buvo pasisemta gan nemažai naudos.

Ar žinojote ko tikėtis iš šio oponento? Turėjote informacijos apie jo stipriąsias ir silpnąsias vietas ringe?

Žinojau tik tiek, kad priešininkas yra vyresnis, turintis daugiau profesionalios patirties. Varžovas kurį laiką nebuvo kovojęs ringe. Ši informacija suteikė didesnį pasitikėjimą savimi. A. Milkitas padrąsino teigdamas, kad aš, kaip boksininkas, ringe būsiu greitesnis, o tai ir yra pranašumas kovojant prieš R. Williamsą.

Ar po šios įspūdingos pergalės nesulaukėte daugiau pasiūlymų kovoti Anglijoje?

Taip, sulaukiau. Po pergalės buvo kalbėta apie ateities kovas. Žadama organizuoti jų vis daugiau ir vis rimtesnių. Tikslesnių datų dar nėra.

Praeityje jums dažnai tekdavo jėgas išbandyti ir Vokietijos bokso ringuose. Kokios dabartinės jūsų sąsajos su šios šalies profesionaliu boksu?

Ryšys su Vokietijos klubais nenutrūko, dažnai esu kviečiamas į stovyklas. Konkrečių kontraktų su šio šalies bokso klubais pasirašęs nesu.

Kokie tolimesni planai? Ar dar galima tikėtis jus išvysti kovojant šiais metais?

Šiuo metu po įvykusios kovos skirsiu truputį laiko ir poilsiui. Žinoma, lauksiu rimtų pasiūlymų kovoti. Tikiuosi dar ne kartą šiais metais žengti į ringą ir išmėginti savo jėgas. Esu dėkingas A. Milkitui už suorganizuotą kovą, taip pat Anglijos lietuviams, kurie atėjo ir aktyviai mane palaikė. Jie tuo pačiu prisidėjo ir prie iškovotos pergalės. Ir, be abejo, visiems kitiems, kurie širdyje mane palaikė. Ačiū jums.

 

Virgilijaus Stapulionio dosjė

Gimė: 1986 m. birželio 7 d. Pasvalyje.

Išsilavinimas: Aukštasis.

Specialybė: Kūno kultūra ir sporto pedagogika.

Stovėsena ringe: Dešiniarankis.

Svorio kategorija: 72,5 kg.

Treneris: Stasys Balčiauskas.

Titulai, laimėjimai: Daugkartinis Lietuvos čempionas, tarptautinių turnyrų nugalėtojas. Profesionalaus bokso, televizijos projekto „Pobeditel“ nugalėtojas.

Dvikovų statistika: Mėgėjų ringe – 200 susitikimų, 170 pergalių. Profesionalų ringe – 20 susitikimų, 19  pergalių, 1 pralaimėjimas.

Pomėgiai:  Futbolas, žvejyba, laisvalaikis su draugais, muzika, filmai.

Boksas

Bokso teisėjas S. Smogeris: brolius Kličko įveiktų ir L. Lewisas, ir M. Ali

Lietuvoje viešintis vienas geriausių ir labiausiai patyrusių pasaulyje bokso arbitras 61 metų amerikietis Steve’as Smogeris išskirtiniame interviu Balsas.lt atskleidė, kaip jis būdamas mažo ūgio ringe suvaldo sunkiasvorius milžinus, ko trūksta broliams Kličko ir pasakojo apie netyčinį smūgį, per kurį vos neprarado liežuvio.

Profesionalaus bokso turnyre „Bigger’s Better“ Vilniaus „Siemens“ arenoje penktadienį į ringą lips ir milžinišką patirtį sukaupęs S. Smogeris. Nedidukas, tvirtai sudėtas, guvus ir linksmas 170 cm ūgio vyras šių metų rugsėjo 23 dieną švęs 30 metų jubiliejų – būtent tiek laiko Naujajame Džersyje gyvenanti garsenybė dirba profesionalaus teisėjo darbą.

„Žinote, tie metai prabėgo kaip pirštų spragtelėjimas – nepaprastai greitai. Vis dar jaučiuosi tas naujokas, stovintis ringe kaip prieš 30 metų. Kai vykstu dirbti į įvairias vietas, matau jaunus žmones ir sakau sau, kad aš toks pats. Apskritai, man tai reiškia nepaprastai daug“, – pasakojo jis.

S. Smogeris per savo karjerą stovėjo ringe kartu su daugybe savo laiku geriausių boksininkų, įskaitant ir didįjį milžinų trejetą – Lennoxą Lewisą, Evanderį Holyfieldą ir Mike’ą Tysoną.

„Graži šalis su puikiais žmonėmis. Tikrai mėgaujuosi laiku čia“, – apie antrą vizitą į Lietuvą kalbėjo S. Smogeris. Amerikietis atskleidė, kad jo protėviai kilę iš Latvijos ir jis norėtų, esant galimybei, kada aplankyti Rygą.

– Kas padeda tiek metų išlikti ringe?

– Nesunku, tačiau reikia būti nuolat gerai fiziškai pasirengusiam. Mano galva, boksininkai – vieni iš geriausiai sudėtų sportininkų pasaulyje. Ringe turi su jais spėti, pamatyti viską, kad galėtum objektyviai teisėjauti.

– Kiekvienoje sporto šakoje yra tam tikros taisyklės ir kiekvienas teisėjas turi savo taisykles. Kokios jūsų?

– Svarbiausias principas – išlikti objektyviam ir teisingam bei pasirūpinti sportininkų sveikata. Turi būti psichologiškai pasirengęs įsiterpti ir sustabdyti kovą, jei manai, kad vienas iš boksininkų fiziškai ar net psichologiškai nėra pasirengęs tęsti.

– Teigiama, kad geriausias teisėjas yra „nematomas“…

– Visiškai teisingai. Kai pradedi karjerą, nori būti matomas ar pastebėtas, tačiau vėliau tobulėdamas suvoki, kad tiesiog turi įlipti į ringą ir išlipti – turi tapti nematomu žmogumi. Turime prisiminti, kad sirgaliai ateina pažiūrėti į kovotojus, o ne į teisėjus ar organizatorius. Geriausias komplimentas, kokį esu gavęs yra šis: „Ar tu teisėjavai šioje kovoje? Aš tavęs nemačiau“.

– Per savo turtingą karjerą jums teko ringe stovėti tarp garsiausių ir geriausių savo laikų boksininkų. Jei juos visus sukviestume į vieną sunkaus svorio kategorijos turnyrą, kas jūsų nuomone nugalėtų?

– Mano du mėgiamiausi boksininkai – ne iš mano laikmečio. Tikriausiai geriausias visų laikų boksininkas – Sugar Ray Robinsonas ir Joe Louisas, pravarde Brown Bomber. Pastarasis tapo pirmuoju afroamerikiečiu, tapusiu nacionaline garsenybe.

Kalbant apie tokį įsivaizduojamą turnyrą, būtų arši kova. Manau, kad tarp geriausiųjų tokiame turnyre stovėtų Lennoxas Lewisas, Muhammadas Ali ir Larry Holmesas. Jie turi tinkamą kūno sudėjimą ir jėgą, kad įveiktų varžovus tokiomis aplinkybėmis. Jie turi ir techninių savybių, kad įveiktų brolius Kličko, dominuojančius šioje svorio kategorijoje šiais laikais.

– Esate profesionalus teisėjas, tačiau ar kada movėtės bokso pirštines ir lipote į ringą pats?

– Ankstyvuoju gyvenimo etapu išties esu tai išmėginęs. Buvo nuostabu, kai iškovodavau pergalę, bet kai praleisdavau smūgį kitą, praeidavo noras dalyvauti kovose. Buvau geras ringe, kai pranašumas buvo mano pusėje. Aišku, tobulėjau mėgėjų bokse, tačiau kartą vienas treneris man pasakė: „Žinai, Steve’ai, teisėjavimas yra boksas be skausmo. Esi ringe trečias asmuo ir negauni smūgių.“ Pradėjau lankyti bokso teisėjų mokyklą Filadelfijoje, pradėjau karjerą ir iki šiol nesigailiu.

– Ringe susiduriate su daug aukštesniais sunkiasvoriais boksininkais. Kaip kovos įkarštyje sugebate juos suvaldyti?

– Esu 170 cm ūgio, tad tenka pasikliauti savo balsu ir komandomis. Kartą teko teisėjauti dvikovoje, kur susitiko 203 cm ūgio Lance’as Whitakeris ir 198 cm ūgio Jameelas McCline’as. Kai prieš dvikovą drabužinėje daviau instrukcijas, kalbėjausi su boksininkų pilvais (juokiasi). Jie pažiūrėjo žemyn, o aš jiems sakau: „Džentelmenai, fiziškai aš jūsų nesuvaldysiu, todėl prašau gerbti ir klausyti mano komandų.“ Nepatikėsite, bet kol kas sėkmingai su tuo tvarkausi. Visi geriausi pastarųjų dešimtmečių boksininkai man pakluso ir problemų niekada neturėjau.

– Ką konkrečiai sakote boksininkams ringo centre prieš pat prasidedant kovai?

– Džentelmenai, duodu jums nurodymus ir prašau paklusti mano komandoms. Gerbkite ir nesmūgiuokite žemiau juostos ir svarbiausia – visą laiką saugokite save. Sėkmės, tegul laimina jus Dievas, eikite į savo ringo kampus.

– Per savo ilgą karjerą tikriausiai gavote ne vieną smūgį netyčia. Ar skaičiavote kiek?

– Keletas smūgių buvo ir iš kiekvieno teko pasimokyti. Per kovą paprastai įsitempiu ir pradeda džiūti burna, todėl visuomet kramtau kramtomąją gumą. Kartą dvikovoje, kur kovojo Virginas Hillas, teko įsiterpti ir boksininkas petimi kliudė mano smakrą – dantimis gerai įsikandau į liežuvį. Neparodžiau, kaip man skauda, bet nubėgęs į kampą išspjoviau susikaupusį kraują. Laimei, žaizda greitai užsivėrė.

Kitas įsiminęs atvejis – kova dėl JAV čempiono titulo tarp Timo Witherspoono ir Carlo „The Truth“ Williamso. Kartą pasilenkiau norėdamas išskirti boksininkus ir vienas jų kaip tik tuo metu smūgiavo. Smūgis kliuvo kiek aukščiau dešinės ausies, girdėjau net kelis trakštelėjimus savo galvoje. Panašiai kaip filme Betmenas ir Robinas pamato žvaigždes – aš iš tiesų mačiau žvaigždes. Pirma mintis – vis dar stoviu ant kojų, o ne guliu ant žemės. Paprastai dirbu arti boksininkų,  o tuomet apibėgau platų ratą, kad vėl atgaučiau sąmonę.

– Teisėjo darbas gali būti ir pavojingas…

– Taip, bet jei galvosi apie tai, negalėsi teisėjauti. Jei pradėsi jaudintis dėl to, bus sunku. Visuomet žinau, kas gali nutikti, bet apie tai negalvoju, nes tai neleis man atlikti darbą taip, kaip reikia.

– Turite kokių ritualų?

– Stengiuosi kuo daugiau atsipalaiduoti, nes dvikovos dieną esu įsitempęs – apmąstau visus galimus scenarijus. Kas gali nutikti, niekada nežinai. Duosiu pavyzdį – neseniai grįžau iš Australijos, Melburno, kur teko teisėjauti mače tarp australo Willo Tomlinsono ir kolumbiečio Danielio Reyeso. Nuostabus renginys, puiki organizacija, viskas sustyguota iki smulkmenų. Puiki kova ir su septinto raundo pabaigos gongu visoje arenoje dingsta elektra. Ką daryti? Yra tokios nenumatytų aplinkybių taisyklės. Instruktavau abiejų boksininkų trenerius, kad skelbiama 15 minučių pertrauka. Greitai paaiškėjo, kad elektros nėra vos ne visame rajone, ji neatsirado ir praėjus 15 minučių. Pagal suskaičiuotus iki to laiko balus laimėjo australas. Tai buvo paskutinė to vakaro dvikova ir mačiau, kai pasišviesdami telefonais ir žibintuvėliais areną palieka nusivylę sirgaliai.

– Tikriausiai vienas geriausiai žinomų ir daugiausiai linksniuojamų boksininkų Lietuvoje yra Mike’as Tysonas. Jums teko ne kartą su juo bendrauti ringe ir už jo ribų. Koks tai žmogus?

– Mike’o indėlis į boksą nenusakomas žodžiais. Dirbau su juo dar kai jis buvo tik kylanti žvaigždė ir vėliau, kai jau buvo pasiekęs savo karjeros viršūnę. Labai dinamiškas, kartais dėl gerų, o kartais dėl prastų priežasčių. Dukart teko jam teisėjauti ringe ir susitikti įvairiuose bokso vakarėliuose. Pasisveikindavome ir eidavo savo keliais toliau.

Dabar jis daug ramesnis, susitaikęs su savimi. Jis atviras įvairiems pasiūlymams, netgi filmuojasi kine. Dabar jis atviresnis, prieinamas – anksčiau buvo tiesiog jaunas piktas vyras. Stebina tas faktas, kad daugelis jį įsivaizduoja aukštesniu nei yra iš tikrųjų. Jis vos aukštesnis už mane – 178 cm.

– Jei kalbėsime apie pastarųjų metų sunkaus svorio bokso kategoriją, čia iškyla tokie skandalingi vardai kaip Davidas Haye ir Davidas Chisora. Ar jie – gerai suplanuoto viešųjų ryšių scenarijaus dalis ar ar tiesiog bokso gėda?

– Visa tai jie daro dėl dėmesio. D. Haye – didelis nusivylimas. Po viso to šurmulio, marškinėlių su nukirstomis brolių Kličko, jis nieko neparodė. Visiškai nieko. O turėjo gyvenimo šansą. Gaila dėl tokios situacijos. Kaip tik dėl to prisidedu prie „Bigger’s Better“ kampanijos, kur ieškoma naujų talentų. Galbūt ir čia, Lietuvoje išvysime žmogų, kuris taps sensacija. Tai puiki koncepcija ir vienintelis kelias vėl pastatyti sunkaus svorio kategoriją į teisingą kelią.

– Žmonės kalba, kad broliai Kličko nėra tikri pasaulio čempionai, tokie, kokie buvo aukso eros boksininkai…

Visiškai nesutinku. Nemanau, kad broliai Kličko gauną tą pagarbą, kurios nusipelnė. Jie dominuoja sunkaus svorio kategorijoje daugiau nei dešimtmetį. Tai jų laikas ir ne jų problema, kad nėra išugdomi kovotojai, galintys jiems mesti iššūkį. Jie nusipelno visų savo trofėjų. Ką dabar padarysi, kad šiuo metu nėra Lennoxo Lewiso ar Larry Holmeso.

– Kas bus po brolių Kličko eros?

– Štai kodėl esu čia. „Eurosport“ ir „Bigger’s Better“ organizatoriai rengia turnyrus Europoje, kad rastų tinkamus varžovus broliams Kličko ar naujus talentus, galinčius užimti jų vietą. Nugalėtojai šio turnyro galės atvykti į JAV ir tobulėti pas Doną Turnerį, Evanderio Holyfieldo trenerį. Jeigu vaikinai pasirodys to verti, gaus kontraktą.

– Pernai vieninteliam Lietuvos atstovui Sergejui Maslobojevui nepasisekė šiame turnyre, kaip manote, kokie jo šansai šįmet?

– Jis turi savo stilių. Man gaila, kad pernai jam nepasisekė. Linkiu jam kuo geresnės kovos šįkart. Jo judesiai geri, tik trūksta patirties.

– Kai nestovite bokso ringe, Atlantik Sityje imatės teisėjo darbo. Ką tai turi bendro su boksu?

– Tai labai panašu. Reikia išspręsti dviejų pusių ginčą. Turi taisykles ir įstatymus. Panašumų daugiau nei reikia. Garsus teisėjas ir geras mano bičiulis Millsas Lane’as šiuo metu serga, tačiau anksčiau jis ir aš priklausėme taip vadinamam „Dviejų klubui“. Abu buvome vieninteliai licencijuoti profesionalūs bokso arbitrai ir prisiekę teisėjai – vienas Nevados valstijoje, o kitas Naujojo Džersio.

– Kiek ilgai žadate tęsti bokso teisėjo karjerą?

– Džiaugiuosi, kad Dievas davė man galimybę taip ilgai teisėjauti. Kai kurios šalys turi amžiaus limitą. Pavyzdžiui, Anglijoje galima teisėjauti tik iki 65 metų. Tai galioja lėktuvų ir traukinių pilotams, nes su amžiumi lėtėja reakcija. Amerikoje nėra amžiaus ribos. Tikima, kad kai ateis laikas, tai pajusi. Kai matysiu, kad negaliu apsaugoti kovotojų ir efektyviai teisėjauti, tuomet griebsiu tušinuką ir tapsiu teisėju prie ringo. Jei penktadienį „Siemens“ arenoje gerai pasirodysiu, jums leidus, tęsiu karjerą toliau (juokiasi).

Boksas

Klaipėdoje pasibaigė VII – asis „Gintarinė pirštinė“ tarptautinis bokso turnyras (foto galerija)

Devynių valstybių odinės pirštinės meistrai rungėsi dėl aukščiausių apdovanojimų tris dienas Klaipėdoje trukusiame VII – ąjame tradiciniame tarptautiniame bokso turnyre „Gintarinė pirštinė“.

Turnyre dalyvavo 85 keturių amžiaus grupių sportininkai iš Lenkijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Airijos, Armėnijos, Anglijos, Švedijos ir Lietuvos.

Puikiai šiose varžybose pasirodė Lietuvos atletai, iškovoję 14 aukso, 16 sidabro ir 13 bronzos apdovanojimų.

„Be abejonės šis turnyras buvo pats pajėgiausias per visą jo rengimo istoriją. Pavyzdžiui, armėnas Garnikas Aratumianas dalyvauja net 7 šalių bokso čempionatuose, sunkiasvoris rusas Vladimiras Ivanovas yra šios šalies čempionato finalininkas. Esu itin patenkintas ir savo auklėtiniais. Visus lūkesčius pranoko nuolat tobulėjantis Mantas Balčiauskas. Gerą boksą demonstravo Mantas Rudys, Gytis Vaitkus bei Modestas Rudys. Labai svarbus renginio akcentas – jame debiutavo moterys“. –  kalbėjo bokso treneris ir turnyro organizatorius Eugenijus Vaitkus.

Geriausio turnyro boksininko nominacija atiteko Gyčiui Vaitkui, techniškiausiojo titulą pelnė Mantas Balčiauskas, už valią siekiant pergalės apdovanojimas buvo įteiktas Estijos atstovui Denisui Kormilinui.

Tradicinio tarptautinio „Gintarinė pirštinė“ bokso turnyro organizatoriai reiškia padėką UAB „Monarchas“, BĮ. Klaipėdos miesto sporto centrui, Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto bokso federacijai,  Klaipėdos miesto bokso klubui „Čempionas“, pagrindiniui renginio rėmėjui kompanijos „Gridin‘s group“ vadovui Aleksandrui Gridinui,  UAB „Karpis“, Marijampolės pieno konservai, UAB „Agrovetas“, UAB „Gubernija“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Taurys“, UAB „Narvija“, A.Telmento In. Įm., UAB „Danės perlas“, UAB „Ginbornas“, UAB „Virginijus ir Ko“, UAB „Šeši arai“, UAB „Edoris“, UAB „Kretingos grūdai“, UAB „Europinių automobilių prekyba“, UAB „Topo Centras“, UAB „Technolitika“, UAB „BKT“, UAB „JAV partneriai“, UAB „Sofitela“, UAB „Klarksonas“, UAB „Mini bank“ – piniginė.lt, UAB „Naftininkų unija“, informaciniams rėmėjams – S.Jokužio spaustuvei, dienraščiui „Vakarų Ekspresas“, dienraščiui „Klaipėda“, Radiogamai FM 99, Balticum televizijai.

VII – ojo tarptautinio bokso turnyro „Gintarinė pirštinė“ medalininkai:

Jaunučių amžiaus grupė

40 kg

1. Lukas Abrosimovas (Lietuva)
2. Robertas Kelpšas (Lietuva)
3. Patrik Miler (Lenkija)
3. Mantas Dužinas (Lietuva)

48 kg

1. Kopdijan Visikevič (Lenkija)
2. Viačeslav Korveckij (Lietuva)
3. Edvinas Diliūnas (Lietuva)

52 kg

1. Vlad Ramaniuk (Estija)
2. Mantas Rauba (Lietuva)

Jaunių amžiaus grupė

50 kg

1. Edvinas Rickevičius (Lietuva)
2. Aivaras Tamošiūnas (Lietuva)

54 kg

1. Eigirdas Kasmočius (Lietuva)
2. Ąžuolas Zubė (Lietuva)
3. Benas Jurevičius (Lietuva)
3. Gytis Baltrūnas (Lietuva)

60 kg

1. Vytautas Balsys (Lietuva)
2. Edvinas Puplauskas (Lietuva)
3. Dominik Polak (Lenkija)
3. Augustas Beliūnas (Lietuva)

Jaunimo amžiaus grupė

56 kg

1. Andrej Makreckij (Latvija)
2. Erik Malinovskij (Latvija)
3. Vadim Galaibo (Lietuva)
3. Mindaugas Bankauskas (Lietuva)

64 kg

1. Modestas Rudys (Lietuva)
2. Svajūnas Kasparavičius (Lietuva)
3. Aleksandr Tochtenkov (Latvija)
4. Ignas Važnys (Lietuva)

69 kg

1. Edvinas Momkus (Lietuva)
2. Viacheslav Momčian (Lietuva)
3. Gytis Apulskis (Lietuva)

75 kg

1. Artiom Kolstov (Estija)
2. Gytautas Graužinis (Lietuva)
3. Mindaugas Černeckis (Lietuva)
3. Dominik Golvinskij (Lenkija)

81 kg

1. Genadij Ščerbin (Estija)
2. Edgar Liman (Lietuva)
3. Nerijus Venckus (Lietuva)
3. Modestas Petraška (Lietuva)

91 kg

1. Ralfs Vilncas (Latvija)
2. Aidas Navickas (Lietuva)

Vyrų amžiaus grupė

56 kg

1. Garnik Aratumian (Armenija)
2. Sergej Mirzajev (Lietuva)

60 kg

1. Gytis Vaitkus (Lietuva)
2. Maxim Drozdov (Latvija)
3. Aivaras Balsys (Lietuva)
3. Hanad Ibrahim (Švedija)

64 kg

1. Aleksas Vaseris (Lietuva)
2. Artūras Zbarauskas (Lietuva)
3. Šarūnas Paplauskas (Lietuva)
3. Maksim Savenko (Latvija)

69 kg

1. Dmitrij Kormilin (Estija)
2. Elmurad Zakirov (Lenkija)
3. Maksim Ždan (Rusija)
3. Egidijus Vaitkevičius (Lietuva)

75 kg

1. Mantas Balčiauskas (Lietuva)
2. Denis Kormilin (Estija)
3. Liudas Sakalis (Airija)
3. David Cofala (Lenkija)

81 kg

1. Mantas Rudys (Lietuva)
2. Kagjus Začinskij (Lenkija)

91 kg

1. Vladimir Ivanov (Rusija)
2. Aleksandr Baranov (Lietuva)

Moterys

63 kg

1. Milana Vaikutė (Lietuva)
2. Bartautė Barišauskaitė (Lietuva)

+ 80 kg

1. Kristina Rimkutė (Lietuva)
1. Ernesta Beliūnaitė (Lietuva)
PS. Kova baigėsi lygiosiomis.

Boksas

Devyni lietuviai tapo IV-ojo tarptautinio Ričardo Tamulio vardo bokso turnyro nugalėtojais (foto galerija)

Šeštadienį Kaune pasibaigusiame IV-ąjame tarptautiniame tris kartus Europos čempiono ir Tokijo olimpiados vicečempiono Ričardo Tamulio vardo jaunių ir jaunimo bokso turnyre net devyni Lietuvos kovotojai iškovojo aukso medalius.

Dėl pernelyg gausaus dalyvių skaičiaus jaunių amžiaus grupėje svorio kategorijos iki 48 kg ir 70 kg buvo suskirstytos į dvi grupes.

Pirmąjį aukso medalį Lietuvai iškovojo pasvalietis, trenerių Stasio Balčiausko ir Virgilijaus Stapulionio auklėtinis Edvardas Strelčiūnas (48 kg, A grupė). Lietuvis taškais 9:4 privertė pasiduoti šių metų Čekijos čempionato nugalėtoją Daniel Gabor.

Toje pačioje svorio kategorijoje, tik B grupėje, triumfavo kitas lietuvis Emilis Storpirštis. Marijampolietis, treniruojamas trenerio Kazio Daknio lygioje kovoje rezultatu 11:10 įveikė penkiolikmetį kaimyninės Estijos atstovą Aleksandr Vesslov.

Lietuviškąjame svorio kategorijos iki 57 kg finale pirštines surėmė kretingiškis Edvinas Puplauskas ir Kauno miesto bokso klubo „Gongas“ auklėtinis Remigijus Krasnickas. Kaunietis, du kartus Lietuvos bokso čempionatų nugalėtojas, visos dvikovos metu sėkmingai kontratakavo ir pelnė įtikinamą pergalę 10:5.

Prieš tai įvairiose varžybose jau dukart tarpusavyje kovoję Mantas Kliučiakas ir Lukas Valys – 60 kg, susirungė vėl, tik jau R. Tamulio vardo bokso turnyro finale. Atkaklios kovos pabaigoje, lemiamą sėkmingą ataką atliko ir pergalę taškais 5:4 išplėšė bokso klubo „Daugirdas Gym“ sportininkas Lukas Valys.

Svorio kategorijoje iki 66 kg kaunietis Lukas Bislys nusileido didesnę patirtį turinčiam Čekijos bokso mokyklos atstovui Bohuslav Kocka ir iškovojo garbingą antrąją vietą.

Dar vieną sidabro medalį iškovojo kitas bokso klubo „Gongas“ auklėtinis Karolis Urbonas (70 kg A grupė), kuris taškais 9:5 pripažino pernai metų Europos bokso čempionato antros vietos nugalėtojo latvio Artiom Hanevic pranašumą.

Penktuoju Lietuvos boksininku, iškovojusiu aukso medalį, tapo kaunietis Laurynas Čeponis (70 kg B grupė). Lietuvis visus tris raundus diktavo kovos sąlygas ir rezultatu 12:7 privertė pasiduoti  Bahtijar Masimov iš Švedijos bei pelnytai tapo čempionu.

Paskutinėje kovoje jaunių amžiaus grupėje susitiko prestižinės – sunkiasvorių (+ 80 kg) kategorijos boksininkai. Ringe susigrūmė 2010 metų Europos moksleivių pirmenybių finalistas Vytautas Tamošiūnas iš Kauno ir pasvalietis, daugkartinis šalies čempionatų prizininkas Dovydas Šernas. Nuo pat pirmojo gongo dūžio užvirė įnirtinga kova, kurios metu nei vienas kovotojas nesiteikė užleisti lyderiaujančios pozicijos. Vis dėlto didesnę patirtį aukščiausio rango varžybose turintis sporto mokyklos „Gaja“ atstovas Vytautas Tamošiūnas sugebėjo nukreipti kovos eigą savo naudai ir rezultatu 5:2 pelnė čempiono titulą.

Jaunimo amžiaus grupėje lietuviai iškovojo tris aukso, vieną sidabro ir keturis bronzos medalius.

Trenerio Vytauto Sinkevičiaus auklėtinis Tomas Stankevičius (60 kg) be kovos finale buvo pripažintas nugalėtoju, jo varžovui Jevgenij Zukov iš Estijos atsisakius kovoti ringe.

Evaldas Necelis (64 kg) nepaliko jokių vilčių lenkui Krystian Kulak, kuris jau pirmojo raundo pabaigoje atsisakė kovoti prieš kur kas stipresnį trenerio Vido Bičiulaičio auklėtinį.

Devintąjį aukso medalį laimėjo kaunietis Irmantas Čistovas (69kg), kuris vienoje atkakliausioje finalo dvikovoje taškais 11:7 įveikė tituluotą oponentą iš Garliavos Rolaną Baltrimavičių.

Jaunimo amžiaus grupėje sunkaus svorio (+ 81 kg) čempiono titulas atiteko Lenkijos kovotojui Pawel Werzbicki.

Organizatoriams turnyras pateisino lūkesčius

„Esame patenkinti varžybų kokybe, susirinko gana pajėgūs kovotojai iš Europos. Teigiamai vertinu ir lietuvių pasirodymus – iškovoti devyni aukso medaliai. Manau turnyras įgauna gražias tradicijas ir ateityje mes išvysime vis aukštesnio meistriškumo dvikovas“.- kalbėjo Kauno miesto bokso klubo „Gongas“ prezidentas ir varžybų organizatorius Vidas Bičiulaitis.

Iš viso IV-ąjame tarptautiniame Ričardo Tamulio vardo bokso turnyre dalyvavo 69 kovotojai iš devynių valstybių.

Turnyras vyko Kauno miesto VRM Sporto salėje adresu Griunvaldo g. 16.