Boksas

Muhammadui Ali sukanka 70 metų. Video galerija

Spread the love

„Kaukis su griausmu, jaunuoli,“ – toks buvo jo šūkis.

Tačiau dabar Muhammadas Ali jau senas, nuvargintas ilgų metų, praleistų ringe, bei kovos su Parkinsono liga. Balsas, kuris drąsiai išrėždavo žodžius „aš geriausias“, jau užtilo ir dabar sugeba tik pašnibždomis išsakyti savo mintis.

 

Vis dėlto, jo veidas vis dar yra vienas iš labiausiai atpažįstamų visame pasaulyje. Galbūt nebe toks dailus, koks buvo geriausiais savo laikais, tačiau pakankamai žavus.

„Argi jis nepanašus į save?“ – retoriškai paklausė vyresnė legendos dukra Maryum Ali. „Veidas juk tas pats. Parkinsono liga jo visiškai nepakeitė.“

Šiandien Ali švenčia 70-tąjį savo jubiliejų, taip duodamas žmonėms, kurie su juo užaugo, dar vieną proga pažvelgti į tuos auksinius metus.

Jis su Parkinsono liga kovojo taip, kaip ir su Joe Frazieriu – neleido nė vienam jo pribaigti. Tačiau paskutiniosios kovos jis laimėti tiesiog nebegali, o po 30 su liga praleistų metų boksininkui jėgos senka vis greičiau.

Dienas su žmona Lonnie labai jaukioje Fynikso bendruomenėje buvęs boksininkas dažniausiai leidžia taip pat: atsikelia iš lovos, nusiprausia po dušu ir pasineria į ilgą poilsį savo fotelyje.

Kartais jis peržiūrinėja senas savo kovas. Kiekvieną kartą jam prisimenant, koks puikus boksininkas buvo, rankos vis dar sujuda, o akys sutrukčioja.

„Visada sakydavau, kad vienintelis žmogus, kuriam labiau patinka stebėti Muhammado kovas už mane, yra jis pats,“ – teigė Lousville‘io radijo ir televizijos laidų vedėjas Johnas Ramsey, kuris buvo artimas Ali draugas daugiau nei 30 metų. „Jo atmintis dar geresnė nei mano ir jis mąsto labai protingai. Be to, jis vis dar turi tą humoro jausmą, kuriuo visuomet garsėjo.“

Nepaisant visko, jis išlieka išdidžiu žmogumi. Jis nesigaili dėl nieko ir nieko dėl savo likimo nekaltina.

Kaip pasakytų bet kuris pasišventęs musulmonų tikėjimo pripažinėjas – tokia Dievo valia.

„Jis šeimai visada sakydavo: ‚Tokias kortas man išdalino, todėl neliūdėkite,‘“ – sakė Maryum Ali. „Jis niekada neapsimetinėjo auka, dėl nieko nesielvartavo.“

Dėl to, kad jis vis dar gyvas po taip seniai diagnozuotos degeneracinės ligos, didžiausi nuopelnai tenka jo puikiai fizinei būklei ir dvasinei stiprybei, kurios dėka jis ypatingai karštą rytą Filipinuose įveikė Frazierį, ir kuri padėjo jam Afrikoje nokautuoti George‘ą Foremaną. Tarp savo laikų sunkiasvorių jis buvo didelis boksininkas – jo ūgis buvo 188 cm, o svėrė 95 kg.

Dabar jis jau susikūprinęs ir sveria gerokai mažiau. Tačiau jo rankos vis dar primena jauną boksininką, o kūnas vis dar turi jaunos legendos bruožų. Kiekvieną sekmadienį daktaras iš Fynikso jam paskambina ir pasiteirauja dėl sveikatos būklės.

Taip pat boksininkas vartoja medikamentus, padedančius sumažinti ligos simptomus. Nors vaisto ligai išgydyti nėra.

„Parkinsono liga stipriai paveikė jo gyvenimo būdą. Vienas iš labiausiai paveiktų normalaus funkcionavimo aspektų yra kalba,“ – teigė Fynikse esančio Muhammado Ali Parkinsono Centro vadovas dr. Abrahamas Liebermanas. „Tačiau jis dėlto nesikremta. Jis daugumai turėtų būti didžiuliu įkvėpimo šaltiniu.“

Lapkričio mėnesį, praėjus porai dienų po to, kai jis išvyko į Filadelfiją atsisveikinti su Frazieriu, Ali buvo skubiai nugabentas į Fynikso ligoninę. Vėliau jo šeima pripažino, kad boksininkas tiesiog neteko daug skysčių.

Niekas, kas bent kiek geriau jį pažįsta, nenustebo, kad boksininkas labai greitai grįžo prie savo įprasto poilsio namo.

„Ali visada atrodydavo geriausios formos tada, kai reikalai pablogėdavo,“ – teigė buvęs boksininko vadybininkas ir geras draugas Gene‘as Kilroy‘us. „Toks jau jis yra.“

Kaip teigia Ali dukra, boksininkas dabar yra vėlyvoje Parkinsono ligos stadijoje, kurioje, anot daktarų, pacientai yra ypač pažeidžiami.

Plaučių uždegimas yra pagrindinė Parkinsono liga sergančių pacientų mirties priežastis. Be to, jiems nuolat gresia ir kitos infekcinės ligos. Vis silpnėjantis sugebėjimas praryti maistą taip pat gali baigtis mirtimi, o bet koks kritimas taip pat gali tapti rimta problema.

„Jis labai atkakliai ir narsiai kovojo su šia liga. Jis niekada nepasidavė,“ – teigė Kolumbijos universiteto klinikinės neurologijos profesorius dr. Blairas Fordas, kuris specializuojasi Parkinsono ligos tyrimuose. „Trys dešimtmečiai sergant Parkinsono liga yra tiesiog žlugdantys. Ši liga yra stipresnis priešininkas už bet kurį ringe sutiktą varžovą.“

Kaip Ali susirgo šia liga niekas niekada nesužinos, nes labai mažai yra žinoma apie šios ligos priežastis. Žinoma tik tai, kad ji pasireiškia dažnai stipriais kūno virpesiais ir sukaustytomis galūnėmis. Taip pat žinoma, kad pacientams pamažu nyksta smegenų ląstelės, kurios gamina dopaminą (cheminį junginį, valdantį raumenų judesius), o ligos gydymas dažniausiai apsiriboja dopamino gamybą skatinančiais vaistais.

Ali vieną kartą suskaičiavo, kad per daugiau nei du dešimtmečius trukusią karjerą jo galva turėjo atlaikyti 29 tūkst. smūgių. Būdamas mėgėju jis kovėsi su apsauginiu šalmu, o kai tapo profesionalu, niekada neatsisakė apsikeisti smūgiais su tokiais aršiais mušeikomis kaip Frazieris, Earnie Shaversas ir Foremanas.

Paskutiniais savo karjeros metais boksininkas vis sunkiau tardavo žodžius. Netrukus jam buvo diagnozuota Parkinsono liga.

Liebermanas teigia nemanąs, kad Parkinsono liga Ali buvo diagnozuota dėl daugelio patirtų smūgių į galvą, nes jo niekada nekankino tarp boksininkų gana dažnai pasitaikanti liga (Dementia Puglilista), pamažu žalojanti nervinę sistemą. Šia liga sirgo ir boksininkas Jerry Quarry, kurį Ali nugalėjo du kartus. Nors Ali vis dar yra blaivaus proto ir viską supranta, tačiau liga jį verčia bendravimui dažniau naudoti gestus, o ne žodžius.

Duktė Maryum mano, jog tėvo profesijos pasirinkimas turėjo kažką bendro su jo likimu.

„Širdis man kužda, kad jo likimą nulėmė tiek Parkinsono liga, tiek ir galvos traumos,“ – teigė ji. „Jis praleido daug smūgių ir kovojo ilgą laiką.“

Iš tikrųjų taip ir buvo. Ali dažnai tekdavo kautis visus 15 raundų, o boksininkas tų ilgų kovų metu dažnai nuleisdavo rankas ir tiesiog skatindavo priešininkus jam trenkti vien tik tam, kad galėtų atsakyti savo paties smūgių lavina.

Legendines boksininko dvikovos su Frazieriu ir Foremanu jau seniai įamžintos bokso istorijoje, o pats boksas po Ali pasitraukimo nebebuvo toks, kaip seniau. Jo kovos buvo tokio didžiulio masto, kad joms buvo išgalvoti tokie pavadinimai kaip „Trileris Maniloje“ ar „Dundesys džiunglėse“.

Tada niekas negalėjo net įsivaizduoti tokio Ali, kokį mato šiandien. Jis buvo išdidi asmenybė ir iškart užvaldė visos šalies dėmesį, kai pasirodė Zaire kovoti su Foremanu. Jis ringe tiesiog provokuodavo ir erzindavo aukščiausios klasės priešininkus, o vieną kartą Filipinų prezidentui Ferdinandui Marcosui pašaipomis netgi išrėžė: „Mačiau Jūsų žmoną. Jūs ne toks kvailas, koks atrodote.“

„Jis tiesiog akiplėšiškas. Galėdavo sakyti, ką panorėjęs. Jis darydavo tai, ko dauguma neišdrįsdavo, o visas savo kalbas paremdavo kumščiais,“ – kalbėjo buvęs „The Associated Press“ žurnalistas Edas Schuyleris jaun., keliavęs kartu su Ali po pasaulį aprašinėti jo kovų. „Jis buvo Muhammadas Ali. Tokio kaip jis daugiau nebus.“

Vėliau pasipylė ir kitos istorijos. Foremanas pasakoja, kaip padėjo Ali užsagstyti marškinius, ruošiantis jųdviejų pagerbimo šventei Londone. Tuomet Ali buvo dar ankstyvoje Parkinsono ligos stadijoje ir nebuvo patenkintas tuo, kad senas jo priešas padeda jam pasiruošti, bei metė jam iššūkį dar vienai kovai.

Vėliau pasaulis buvo tiesiog šokiruotas, bematant, kaip Ali kūnas tiesiog nevaldomai trukčiojo olimpinės ugnies įžiebimo ceremonijoje 1996 m. Atlantoje. Šis momentas buvo labai svarbus jo gyvenimo istorijoje. Jis padėjo galop palenkti visų žmonių, kurie galbūt smerkė jo pasirinkimą neiti į armiją, palankumą į savo pusę.

Visai neseniai Ramsey pasidalino pasakojimu apie tai, kaip jis su Ali vyko į ligoninę aplankyti mirštančio berniuko. Tapęs čempionu Ali sunkiai sergančius ar mirštančius vaikus savo apsilankymais pamalonindavo gana dažnai.

Tuo metu, kaip ir visada iki tol, buvo uždraustos tiek kameros, tiek žurnalistai. Į palatą buvo įleistas tik Ali, kad pabūtų vienas su berniuku.

„Jis ilgai laikė berniuko ranką ir jie žiūrėjo vienas kitam į akis,“ – sakė Ramsey. „Jie nekalbėjo, tačiau tarpusavio ryšį jautė.“

Šiomis dienomis Ali vis dar kartais apsilanko tam tikruose sporto renginiuose, kur jis visuomet pasitinkamas labai šiltai. Viename tokių renginių praėjusį rugsėjį kartu su juo vyko ir vyriausioji duktė. Jie, kartu su Ali žmona, stadione stebėjo beisbolo rungtynes. Į savininko ložes jį nugabeno golfo mini automobilis. Pakeliui jis sveikinosi su žiūrovais, spaudė jiems rankas.

„Jo akys buvo kupinos džiaugsmo ir jis tikrai mėgavosi akimirka,“ – sakė Maryum Ali. „Lonnie sako, kad naudodamasis protu jis funkcionuoja kur kas geriau. Žinau, kad jam malonu, kai žmonės jį prisimena.“

Boksininko gimtadienio šventimą vainikuos vasario 18 d. MGM Grand pramogų komplekse Las Vegase vyksianti ceremonija, kurios metu garsenybės ir buvę boksininkai, tokie kaip Foremanas, Kenas Nortonas, Leonas Spinksas ir Roberto Duranas, pagerbs jubiliatą. Manny Pacquiao netgi gali uždainuoti, o milijonai dolerių, kurie bus surinkti ceremonijos metu, bus skirti smegenų tyrimams.

Žmonės susirinks dėl to, kad pamatytų Muhammadą Ali. Tačiau kai kurie ateis ir dėl jo, kaip asmenybės, ne tik kaip boksininko. Jis niekada neatsisakydavo pasirašyti autografą. Jis visada stengdavosi padėti sergantiems ar tiesiog likimo nuvargintiems žmonėms. Jis yra vienas iš tų, kurie niekada nepasirodys susmukdyti vien tik tam, kad nesmukdyti esančių aplink.

„Kartais jo paklausiu, kaip jam pavyksta išlikti tokiu optimistišku,“ – kalbėjo Ramsey. „Jis tiesiog atsakydavo: ‚Mano veidas yra geriausiai žinomas visame pasaulyje. Aš esu triskart pasaulio sunkaus svorio čempionas. Neturiu priežasties būti prislėgtas.‘“

„Jis turi didelę širdį. Jis niekada nebūna piktas su žmonėmis,“ – sakė jo dukra. „Jei kažkam reikėdavo pagalbos, jis visada padėdavo net apie tai nepagalvojęs.“

Maryum Ali teigė, kad jos tėvas žino, jog nenugyveno tobulo gyvenimo. Tačiau jis visada gali atsiremti į religiją ir visada priima tai, kas jam buvo duota. Taip pat ir Parkinsono ligą.

„Jis visada sako, kad geriau kentės dabar, negu po mirties,“ – sakė ji. „Toks jau tas mano tėtis.“

Leave a Comment