Boksas

Bokso teisėjas S. Smogeris: brolius Kličko įveiktų ir L. Lewisas, ir M. Ali

Spread the love

Lietuvoje viešintis vienas geriausių ir labiausiai patyrusių pasaulyje bokso arbitras 61 metų amerikietis Steve’as Smogeris išskirtiniame interviu Balsas.lt atskleidė, kaip jis būdamas mažo ūgio ringe suvaldo sunkiasvorius milžinus, ko trūksta broliams Kličko ir pasakojo apie netyčinį smūgį, per kurį vos neprarado liežuvio.

Profesionalaus bokso turnyre „Bigger’s Better“ Vilniaus „Siemens“ arenoje penktadienį į ringą lips ir milžinišką patirtį sukaupęs S. Smogeris. Nedidukas, tvirtai sudėtas, guvus ir linksmas 170 cm ūgio vyras šių metų rugsėjo 23 dieną švęs 30 metų jubiliejų – būtent tiek laiko Naujajame Džersyje gyvenanti garsenybė dirba profesionalaus teisėjo darbą.

„Žinote, tie metai prabėgo kaip pirštų spragtelėjimas – nepaprastai greitai. Vis dar jaučiuosi tas naujokas, stovintis ringe kaip prieš 30 metų. Kai vykstu dirbti į įvairias vietas, matau jaunus žmones ir sakau sau, kad aš toks pats. Apskritai, man tai reiškia nepaprastai daug“, – pasakojo jis.

S. Smogeris per savo karjerą stovėjo ringe kartu su daugybe savo laiku geriausių boksininkų, įskaitant ir didįjį milžinų trejetą – Lennoxą Lewisą, Evanderį Holyfieldą ir Mike’ą Tysoną.

„Graži šalis su puikiais žmonėmis. Tikrai mėgaujuosi laiku čia“, – apie antrą vizitą į Lietuvą kalbėjo S. Smogeris. Amerikietis atskleidė, kad jo protėviai kilę iš Latvijos ir jis norėtų, esant galimybei, kada aplankyti Rygą.

– Kas padeda tiek metų išlikti ringe?

– Nesunku, tačiau reikia būti nuolat gerai fiziškai pasirengusiam. Mano galva, boksininkai – vieni iš geriausiai sudėtų sportininkų pasaulyje. Ringe turi su jais spėti, pamatyti viską, kad galėtum objektyviai teisėjauti.

– Kiekvienoje sporto šakoje yra tam tikros taisyklės ir kiekvienas teisėjas turi savo taisykles. Kokios jūsų?

– Svarbiausias principas – išlikti objektyviam ir teisingam bei pasirūpinti sportininkų sveikata. Turi būti psichologiškai pasirengęs įsiterpti ir sustabdyti kovą, jei manai, kad vienas iš boksininkų fiziškai ar net psichologiškai nėra pasirengęs tęsti.

– Teigiama, kad geriausias teisėjas yra „nematomas“…

– Visiškai teisingai. Kai pradedi karjerą, nori būti matomas ar pastebėtas, tačiau vėliau tobulėdamas suvoki, kad tiesiog turi įlipti į ringą ir išlipti – turi tapti nematomu žmogumi. Turime prisiminti, kad sirgaliai ateina pažiūrėti į kovotojus, o ne į teisėjus ar organizatorius. Geriausias komplimentas, kokį esu gavęs yra šis: „Ar tu teisėjavai šioje kovoje? Aš tavęs nemačiau“.

– Per savo turtingą karjerą jums teko ringe stovėti tarp garsiausių ir geriausių savo laikų boksininkų. Jei juos visus sukviestume į vieną sunkaus svorio kategorijos turnyrą, kas jūsų nuomone nugalėtų?

– Mano du mėgiamiausi boksininkai – ne iš mano laikmečio. Tikriausiai geriausias visų laikų boksininkas – Sugar Ray Robinsonas ir Joe Louisas, pravarde Brown Bomber. Pastarasis tapo pirmuoju afroamerikiečiu, tapusiu nacionaline garsenybe.

Kalbant apie tokį įsivaizduojamą turnyrą, būtų arši kova. Manau, kad tarp geriausiųjų tokiame turnyre stovėtų Lennoxas Lewisas, Muhammadas Ali ir Larry Holmesas. Jie turi tinkamą kūno sudėjimą ir jėgą, kad įveiktų varžovus tokiomis aplinkybėmis. Jie turi ir techninių savybių, kad įveiktų brolius Kličko, dominuojančius šioje svorio kategorijoje šiais laikais.

– Esate profesionalus teisėjas, tačiau ar kada movėtės bokso pirštines ir lipote į ringą pats?

– Ankstyvuoju gyvenimo etapu išties esu tai išmėginęs. Buvo nuostabu, kai iškovodavau pergalę, bet kai praleisdavau smūgį kitą, praeidavo noras dalyvauti kovose. Buvau geras ringe, kai pranašumas buvo mano pusėje. Aišku, tobulėjau mėgėjų bokse, tačiau kartą vienas treneris man pasakė: „Žinai, Steve’ai, teisėjavimas yra boksas be skausmo. Esi ringe trečias asmuo ir negauni smūgių.“ Pradėjau lankyti bokso teisėjų mokyklą Filadelfijoje, pradėjau karjerą ir iki šiol nesigailiu.

– Ringe susiduriate su daug aukštesniais sunkiasvoriais boksininkais. Kaip kovos įkarštyje sugebate juos suvaldyti?

– Esu 170 cm ūgio, tad tenka pasikliauti savo balsu ir komandomis. Kartą teko teisėjauti dvikovoje, kur susitiko 203 cm ūgio Lance’as Whitakeris ir 198 cm ūgio Jameelas McCline’as. Kai prieš dvikovą drabužinėje daviau instrukcijas, kalbėjausi su boksininkų pilvais (juokiasi). Jie pažiūrėjo žemyn, o aš jiems sakau: „Džentelmenai, fiziškai aš jūsų nesuvaldysiu, todėl prašau gerbti ir klausyti mano komandų.“ Nepatikėsite, bet kol kas sėkmingai su tuo tvarkausi. Visi geriausi pastarųjų dešimtmečių boksininkai man pakluso ir problemų niekada neturėjau.

– Ką konkrečiai sakote boksininkams ringo centre prieš pat prasidedant kovai?

– Džentelmenai, duodu jums nurodymus ir prašau paklusti mano komandoms. Gerbkite ir nesmūgiuokite žemiau juostos ir svarbiausia – visą laiką saugokite save. Sėkmės, tegul laimina jus Dievas, eikite į savo ringo kampus.

– Per savo ilgą karjerą tikriausiai gavote ne vieną smūgį netyčia. Ar skaičiavote kiek?

– Keletas smūgių buvo ir iš kiekvieno teko pasimokyti. Per kovą paprastai įsitempiu ir pradeda džiūti burna, todėl visuomet kramtau kramtomąją gumą. Kartą dvikovoje, kur kovojo Virginas Hillas, teko įsiterpti ir boksininkas petimi kliudė mano smakrą – dantimis gerai įsikandau į liežuvį. Neparodžiau, kaip man skauda, bet nubėgęs į kampą išspjoviau susikaupusį kraują. Laimei, žaizda greitai užsivėrė.

Kitas įsiminęs atvejis – kova dėl JAV čempiono titulo tarp Timo Witherspoono ir Carlo „The Truth“ Williamso. Kartą pasilenkiau norėdamas išskirti boksininkus ir vienas jų kaip tik tuo metu smūgiavo. Smūgis kliuvo kiek aukščiau dešinės ausies, girdėjau net kelis trakštelėjimus savo galvoje. Panašiai kaip filme Betmenas ir Robinas pamato žvaigždes – aš iš tiesų mačiau žvaigždes. Pirma mintis – vis dar stoviu ant kojų, o ne guliu ant žemės. Paprastai dirbu arti boksininkų,  o tuomet apibėgau platų ratą, kad vėl atgaučiau sąmonę.

– Teisėjo darbas gali būti ir pavojingas…

– Taip, bet jei galvosi apie tai, negalėsi teisėjauti. Jei pradėsi jaudintis dėl to, bus sunku. Visuomet žinau, kas gali nutikti, bet apie tai negalvoju, nes tai neleis man atlikti darbą taip, kaip reikia.

– Turite kokių ritualų?

– Stengiuosi kuo daugiau atsipalaiduoti, nes dvikovos dieną esu įsitempęs – apmąstau visus galimus scenarijus. Kas gali nutikti, niekada nežinai. Duosiu pavyzdį – neseniai grįžau iš Australijos, Melburno, kur teko teisėjauti mače tarp australo Willo Tomlinsono ir kolumbiečio Danielio Reyeso. Nuostabus renginys, puiki organizacija, viskas sustyguota iki smulkmenų. Puiki kova ir su septinto raundo pabaigos gongu visoje arenoje dingsta elektra. Ką daryti? Yra tokios nenumatytų aplinkybių taisyklės. Instruktavau abiejų boksininkų trenerius, kad skelbiama 15 minučių pertrauka. Greitai paaiškėjo, kad elektros nėra vos ne visame rajone, ji neatsirado ir praėjus 15 minučių. Pagal suskaičiuotus iki to laiko balus laimėjo australas. Tai buvo paskutinė to vakaro dvikova ir mačiau, kai pasišviesdami telefonais ir žibintuvėliais areną palieka nusivylę sirgaliai.

– Tikriausiai vienas geriausiai žinomų ir daugiausiai linksniuojamų boksininkų Lietuvoje yra Mike’as Tysonas. Jums teko ne kartą su juo bendrauti ringe ir už jo ribų. Koks tai žmogus?

– Mike’o indėlis į boksą nenusakomas žodžiais. Dirbau su juo dar kai jis buvo tik kylanti žvaigždė ir vėliau, kai jau buvo pasiekęs savo karjeros viršūnę. Labai dinamiškas, kartais dėl gerų, o kartais dėl prastų priežasčių. Dukart teko jam teisėjauti ringe ir susitikti įvairiuose bokso vakarėliuose. Pasisveikindavome ir eidavo savo keliais toliau.

Dabar jis daug ramesnis, susitaikęs su savimi. Jis atviras įvairiems pasiūlymams, netgi filmuojasi kine. Dabar jis atviresnis, prieinamas – anksčiau buvo tiesiog jaunas piktas vyras. Stebina tas faktas, kad daugelis jį įsivaizduoja aukštesniu nei yra iš tikrųjų. Jis vos aukštesnis už mane – 178 cm.

– Jei kalbėsime apie pastarųjų metų sunkaus svorio bokso kategoriją, čia iškyla tokie skandalingi vardai kaip Davidas Haye ir Davidas Chisora. Ar jie – gerai suplanuoto viešųjų ryšių scenarijaus dalis ar ar tiesiog bokso gėda?

– Visa tai jie daro dėl dėmesio. D. Haye – didelis nusivylimas. Po viso to šurmulio, marškinėlių su nukirstomis brolių Kličko, jis nieko neparodė. Visiškai nieko. O turėjo gyvenimo šansą. Gaila dėl tokios situacijos. Kaip tik dėl to prisidedu prie „Bigger’s Better“ kampanijos, kur ieškoma naujų talentų. Galbūt ir čia, Lietuvoje išvysime žmogų, kuris taps sensacija. Tai puiki koncepcija ir vienintelis kelias vėl pastatyti sunkaus svorio kategoriją į teisingą kelią.

– Žmonės kalba, kad broliai Kličko nėra tikri pasaulio čempionai, tokie, kokie buvo aukso eros boksininkai…

Visiškai nesutinku. Nemanau, kad broliai Kličko gauną tą pagarbą, kurios nusipelnė. Jie dominuoja sunkaus svorio kategorijoje daugiau nei dešimtmetį. Tai jų laikas ir ne jų problema, kad nėra išugdomi kovotojai, galintys jiems mesti iššūkį. Jie nusipelno visų savo trofėjų. Ką dabar padarysi, kad šiuo metu nėra Lennoxo Lewiso ar Larry Holmeso.

– Kas bus po brolių Kličko eros?

– Štai kodėl esu čia. „Eurosport“ ir „Bigger’s Better“ organizatoriai rengia turnyrus Europoje, kad rastų tinkamus varžovus broliams Kličko ar naujus talentus, galinčius užimti jų vietą. Nugalėtojai šio turnyro galės atvykti į JAV ir tobulėti pas Doną Turnerį, Evanderio Holyfieldo trenerį. Jeigu vaikinai pasirodys to verti, gaus kontraktą.

– Pernai vieninteliam Lietuvos atstovui Sergejui Maslobojevui nepasisekė šiame turnyre, kaip manote, kokie jo šansai šįmet?

– Jis turi savo stilių. Man gaila, kad pernai jam nepasisekė. Linkiu jam kuo geresnės kovos šįkart. Jo judesiai geri, tik trūksta patirties.

– Kai nestovite bokso ringe, Atlantik Sityje imatės teisėjo darbo. Ką tai turi bendro su boksu?

– Tai labai panašu. Reikia išspręsti dviejų pusių ginčą. Turi taisykles ir įstatymus. Panašumų daugiau nei reikia. Garsus teisėjas ir geras mano bičiulis Millsas Lane’as šiuo metu serga, tačiau anksčiau jis ir aš priklausėme taip vadinamam „Dviejų klubui“. Abu buvome vieninteliai licencijuoti profesionalūs bokso arbitrai ir prisiekę teisėjai – vienas Nevados valstijoje, o kitas Naujojo Džersio.

– Kiek ilgai žadate tęsti bokso teisėjo karjerą?

– Džiaugiuosi, kad Dievas davė man galimybę taip ilgai teisėjauti. Kai kurios šalys turi amžiaus limitą. Pavyzdžiui, Anglijoje galima teisėjauti tik iki 65 metų. Tai galioja lėktuvų ir traukinių pilotams, nes su amžiumi lėtėja reakcija. Amerikoje nėra amžiaus ribos. Tikima, kad kai ateis laikas, tai pajusi. Kai matysiu, kad negaliu apsaugoti kovotojų ir efektyviai teisėjauti, tuomet griebsiu tušinuką ir tapsiu teisėju prie ringo. Jei penktadienį „Siemens“ arenoje gerai pasirodysiu, jums leidus, tęsiu karjerą toliau (juokiasi).

Leave a Comment